Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dyrėti, skiautas, pasukos, prasiskėsti, gę́šė, bobãpalaikė, pas, zdrazdas, pavinnystė, dravis (drevis), bеržas, gurgulas, kaktis, naščiai, glušas, mulvyti, dabas, uždurma, atsakovas, ankstus, tukta, sketuras, maušas, glimžtelėti, gandras, lėlis, galdinas, barkščioti, lėkštė, duobas, skiaubras, vajonė, bespiečnastis, krikščionis, polymas, gimti, indėti, ankstain(i)ais, kapurna, prisergstėti, palankynos, bare, brėkšta, kalmynė, pilkšis, giesmė, apdas.

Antraštė:

dyrė́ti

Reikšmė:

žiūrėti, laukti (tykant)

Straipsnelis:

Gaila, kad bulgarų etimologinio žodyno (Георгиев В., И. Гъльбов, Й. Заимов, Ст. Илгев, Български этимологичен речник, Связка v. София, 1966, 396) autoriai neatsižvelgia į Mladenovo nuomonę, kuris bulg. ди́ря ‘pėda, pėdsakas’, ди́ря (verb.) ‘sekti’ laiko giminiškais su lie. dyrė́ti ‘žiūrėti, laukti (tykant)’, ir minėtus bulg. žodžius kildina iš дерá ‘lupu’ (toks aiškinimas nepakankamai tikslus).

Šaltinis:

Трубачев 1967 (1969)a

Antraštė:

dyrė́ti

Straipsnelis:

Pr. endyrītwei ‘stebėti, žiūrėti’ atitinka lie. dyrė́ti ir dýroti ir dėl to gali būti priskiriami lygiai II ir III asm. (Schmalstieg BL 1970, 146; Old Prussian, 1973,203). Jeigu teisus Schmid IF LXIX, 1964, 126, aiškindamas -ā formoje endeirā, tai ji susiejama su lie. dýrojo, býlojo. Jei iš tiesų endyrītwei galima susieti su r. драть (продирать) глаза (*dьr- < *dir-; *der- / *dor-), tai ir su r. вдирáться, водраться.

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 40–41

Antraštė:

dyrė́ti

Reikšmė:

spoksoti, žiūrėti

Straipsnelis:

Pr. endeirīt 37₂₃ arba endyrītwei 75₁₁ ‘ansehen’ [ir kt.] : lie. dyrė́ti, dairýtis, la. daĩrîties ‘spoksoti, žiopsoti’, norv. tīra ‘spoksoti’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 774.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 207

Antraštė:

dyrė́ti

Reikšmė:

žiūrėti ko nors laukiant, tykant, smaksoti; lindėti, tūnoti, būti be darbo

Straipsnelis:

PKEŽ I 264 pr. *dīrītvei ‘žiūrėti’ < *dīrētvei siejamas su lie. dyrė́ti ‘žiūrėti ko nors laukiant, tykant, smaksoti; lindėti, tūnoti, būti be darbo’. Tai vedinys, grynasis duratyvas (plg. Jakulis 2004, 26), kurios pamatinis žodis aktyvaus veiksmo veiksmažodis (galbūt dir̃ti ‘lupti, plėšti, mušti’ ir kt.’).

Šaltinis:

Jakulis 2006, 59