Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
ei̇̃ti
Straipsnelis:
žr. eiga
Šaltinis:
Otrębski 1955, 34–35
Antraštė:
ei̇̃ti
Straipsnelis:
ēisei (praes. 2 sg.) 51₂₉ ‘eini’ [ir kt.] : lie. ei̇̃ti, la. iêt, s. sl. ИТИ, lo. ire ‘eina’, gr. εἶσι, skr. ēti ‘(jis) eina’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 102.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV(2), 204
Antraštė:
ei̇̃ti
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma atitinkančias giminiškų kalbų pavyzdžius] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifiškus baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Eiti. Lie. ei̇̃ti, einù (s. lie. eimi), praet. ėjaũ (tarm. ejaũ, la. iêt, eju, pr. 3a. ēit (= s. lie. eit). Plg. s. sl. iti, i-d-ǫ. La. preteritas yra supletyvinis vedinys iš *gᵘ̯ā- : gãju ‘ėjo’.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 225
Antraštė:
ei̇̃ti
Straipsnelis:
Toch. B aiñyai ‘praeinamas, pravažiuojamas’ junginyje somw aiñyai ytāre ‘vienintelis pravažiuojamas kelias’. Iš pirmo žvilgsnio toch. B aiñ(yai) atrodo kilęs iš ide. *oin- iš *ein-, kurį randame lie. einù, lo. (prod)īnunt : lie. einù ir t. t. reikia iš ide. *ei̯en-, kurios *i̯en- yra toch. B yän- ‘eiti, vykti’. Galimas daiktas, kad toch. B aiñ(yai) yra ne kas kita kaip intensyvinis priešdėlis *ā- ir *yn-, atitinkanti nurodytą toch. B formą yän-. Šiaip ar taip aiñyai ‘praeinamas, pavažiuojamas’ yra senasis -i̯- kamienas: reikšmė leidžia įžvelgti veiksmažodinį būdvardį su -i̯o- (gr. ἅγιος ‘gerbiamas’ tipo). Dėl šios interpretacijos plg. Van Windekens, Orbis 1971, XX, 454 t. (su bibliografija).
Šaltinis:
Windekens 1976, 140
Antraštė:
ei̇̃ti
Straipsnelis:
Toch. B yän- ‘eiti’ su praes. act. yaneṃ, part. praes. med. ynemane, veikėjo pavadinimas ynūca ‘einantis, ėjimas’, adj. ved. ynamo ‘judrus, tekantis’. Šis veiksmažodis reprezentuoja ide. apofoninę fazę *-i̯en-, atsiradusią iš *ei̯én-; *ei̯en- yra išplėstas ide. *ei- (lo. eo, gr. εἶμι, skr. éti. toch. AB i- ir t. t.), o fazę *ein- < *éi̯en- randame lie. einù ir lo. prodinunt. Toch. A yä-, B ya- ‘eiti’ rodo *i̯e- > *ei̯é-. Taip pat žr. (B) yän- pėdsaką A žodyje maltowinu ‘pirmasis’. Visą šio žodžio aiškinimą su bibliografija (Meillet, Pedersen, Winter) žr. Orbis 1971, XX, 454 t. Antra vertus, galimas daiktas, kad B aiñyai ‘praeinamas, pravažiuojamas’ rodo ide. *ein- pėdsaką ir t. t. (žr. šį žodį).
Šaltinis:
Windekens 1976, 592
Antraštė:
ei̇̃ti
Straipsnelis:
Gr. εἶμι, inf. ἰέναι, partic. ἰών ‘eiti’ [321]. Tikslūs šiam senam atematiniam veiksmažodžiui εἶ-μι, εἶ, εἶ-σι sugretinimai yra skr. é-mi, é-ṣi, é-ti, pl. ἴμεν skr. i-más, imperatyvas ἴ-θι, skr. i-hi. Su atematine galūne taip pat lie. (ei-mì, ei-sì, ei̇̃-ti) ir het. (pāimi ir t. t. su priešdėliu pe-, pa-). Homero imperfektas ἤϊα atitinka skr. āyam. Pačios graikų kalbos tam tikros veiksmažodinės formos yra etimologų nagrinėjamos kaip daugiau ar mažiau giminiškos su εἶμι, žr. ἰσθμóς, οἶμος, οἶτος. Dar žr. Pokorny 239.
Šaltinis:
Chantraine DEG II, 321–322
Antraštė:
ei̇̃ti
Straipsnelis:
Pr. ēisei ‘eiti’ artimiausiai siejasi su lie. ei̇̃ti, la. iêt, prasl. *iti (s. sl. ИТИ, s.-kr. и́ти, slov. íti, č. jíti; r. пойти ir kt.); s. i. éti (iš i-), av. aēiti, s. persų aitiy, gr. εἶμι, lo. eō < *ei-ō ir kt.
Šaltinis:
Топоров ПЯ Е–Н, 41
Antraštė:
ei̇̃ti
Straipsnelis:
(Lietuvių atematinių veiksmažodžių priešistorės faktai turi svarbią reikšmę indoeuropeistikai, nes atspindi bendrą indoeuropiečiams procesą, vykusį senų senovėje). Liet. praes. 3a. forma ei̇̃ti, la. iet, pr. eit atitinka s. i. éti < *eiti, av. aēiti, gr. εἶ-σι < εἶτι, luvių iti (< *ei/iti, Иванов 1958а, 145–146; 1965, 74), het. pa-izzi, s. lo. īt < *eit su *e atliepimu visose praes. sg. formose [98]. Hetitų kalboje santykis i-, iya- (pirmosios serijos aktyvas, s. het. praes. pl. 3a. (ya-an-sei : iya- (mediopasyvas iš senosios antrosios serijos) ‘eiti’ pagal kilmę giminiškas analogiškam santykiui tarp bendr. sl. inf. iti < *eiti ‘eiti’ (s. sl. ИТИ, Stang 1942, 115), lie. ei̇̃ti : bendr. sl. *jāti ‘važiuoti’ (plg. Stang 1942, 52), s. le. ir le. dial. jat, č. jeti, lie. jóti, la. jât. Pagal veiksmažodžių porą *iti : *jati buvo sudaryti vienodi esamojo laiko kamienai su priesaga *-d-: *idǫ : *jadǫ, plg. bl.: lie. jodýti, la. jâdu, kauzatyvas jâdinât (lie. jodìnti). Tikėtina, kad *eiti : *jati santykis praslavų ir bendrojoje baltų kalboje atspindi dviejų kalmienų, kilusių iš šaknies *ei- / i-, skirtumą. Vienas iš jų buvo asmenuojamas pagal pirmąją seriją, antras – pagal antrąją. Atstatoma antrojo veiksmažodžio praforma *i̯ā < *i-oH₂- (< *i-eH₂-) atitinka seniausią [99] -ā- < *-oH₂- kamienų tipą – su nulinio laipsnio šaknimi, iš kurios galima kildinti archajiškiausius tocharų ir kai kurių „sen. ide.“ kalbų, tarp jų baltų ir slavų, preterito kamienus, plg. Лейн 1959, 173, Anttilla 1969, 59).
Šaltinis:
Иванов 1981, 98–100
Antraštė:
ei̇̃ti
Straipsnelis:
senovinės priesagos -t-(er/en) funkcija kai kuriais atvejais galėjo būti analogiška priesagos *-ti- funkcijai (plg. s. sl. ЗѨТЬ, kur priesaga *-ti-, kaip ir luv. ḫuwarda-tti, iš kamieno, giminiško s. sl. РОДЪ, ir luv. wana-tti, iš kamieno, giminiško s. sl. ЖЕНА, ekvivalentiška vyr. g. priesagai -ter giminystės pavadinimuose), todėl het. i-tar < *i-te/or funkciškai artimas s. sl. ити < *ei-ti, lie. ei̇̃ti ‘идти’.
Šaltinis:
Иванов 1986 (1988), 46
Antraštė:
ei̇̃ti
Reikšmė:
gehen
Straipsnelis:
žr. nameišis
Šaltinis:
Rūķe-Draviņa 1959, 50
Antraštė:
eĩti
Straipsnelis:
Jotvingių ejd ‘vaikščioti’, ejo ‘ėjo’, plg. lie. eĩti, la. iêt, pr. ēit.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b, 72
Antraštė:
eiti
Straipsnelis:
žr. eita
Šaltinis:
Nilsson 2001, 183
Antraštė:
eĩti
Straipsnelis:
K. Liukkoneno siūlomos įvairaus įtikimumo naujos suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo. ensi ‘erst, nächst’, plg. lie. dalyvį entì (iš eĩti); netgi rekonstruojama frazė bl. *entī kerdā kaip galimas suo. ensi kerta ‘next time’ šaltinis. […] Problemiška yra baltiškoji etimologijos pusė, kadangi pirminis (simplex) entī negali būti prabaltiška forma: atematinių veiksmažodžių praes. dalyviai rekonstruotini su o laipsniu, plg. ide. *h₁s-ont- > bl. *sant-, taigi ide. *h₁y-ont- > bl. *jant-; plg. vedų yán, yatáḥ. Fonetiniam pakitimui *ja- > e- būtinas kontekstas susidarė tam tikruose priešdėliniuose veiksmažodžiuose, pvz., *atjant- > *atjent-; -j- išnyko tarp C ir priešakinio balsio, palikdamas tik *at-ent- (dėkoju Wojciechui Smoczyńskiui už pastabą) […].
Šaltinis:
Nilsson 2001, 187
Antraštė:
eiti
Straipsnelis:
žr. esi
Šaltinis:
Темчин 1996, 127
Antraštė:
eĩti
Reikšmė:
gehen
Straipsnelis:
Kai kurių veiksmažodžių futūro formų darybos pagrindu gali būti laikomas tiek jų infinityvo, tiek prezenso kamienas, plg. lie. eĩ-ti, la. iê-t ‘gehen’ → fut. 1 sg. lie. eĩ-siu, la. iê-šu šalia praes. s. lie. ei-mì, 3 sg. eĩ-ti, s. la. 1 sg. iê-mu, 3 sg. iê-t […]. Dar žr. pirkti, daryti, turėti, duoti
Šaltinis:
Hill 2004, 73
Antraštė:
eĩti
Reikšmė:
gehen
Straipsnelis:
žr. eiti
Šaltinis:
Stüber, Zehnder, Remmer 2009, 376
Antraštė:
eĩti
Straipsnelis:
[Aptariami laringalų metatezės -Hi/u- > -i/uH- atvejai baltų ir slavų kalbose. Tokia metatezė vyko ir žodžių pradžioje. Pvz.:] *h₁i- (plg. *h₁ei- ‘go’): la. iêt, prez. 1 a. vns. iêmu/eĩmu šalia lie. eĩti, einù (plg. s. lie. eimì), pr. ēit, sl. *jītì, prez. *jьdǫ̀ AP b.
Šaltinis:
Young 2006b, 236–237
Antraštė:
(eiti)
Straipsnelis:
žr. eikš
Šaltinis:
Mańczak 1994, 95

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas