Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: epušė, kulšė, žverblėti, škaplieriai.

Antraštė:

ẽpušė, epušė̃

Straipsnelis:

Pr. abse šaknis aptinkama prūsų toponimijoje. Tikslus atitikuo la. apse, žr. ME I, 118 ir mažiau akivaizdus sl. *osa (osina), č. dial. osa (osina, slov. osika), luž. a. wosa (wosyna), luž. ž. wosa, wósa – visi iš *opsā. Ē-kamienų, kuriems priklauso abse, kilmės atžvilgiu plg. kitus slavų atitkmenis, su -i- priesagoje: r. оси́на, br. асíна, ukr. оси́нá, оси́ка, bulg. оси́ка, ясика, mak. jасика, s.-kr. jàси́ка, slov. jasíka, jesíka. Lie. ãpušė̃, ẽpušė̃ traktuojama arba kaip sinkopės nebuvimo rezultatas (Schulze KZ, XLV, 1913, 288 = Kleine Schriften, 1933, 218), arba kaip žodžio pušis įtaka (Būga RR II, 251–252, plg. Sabaliauskas 1966, 23), arba kaip vieno iš variantų -us- : -s- realizacija (Karaliūnas, Blt I (2), 1966).

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 51

Antraštė:

ẽpušė

Straipsnelis:

Pr. E 606 abse ‘осина’ (sinkopuotas iš *épusē) : lie. ẽpušė. [Kalbama apie prūsų grafemą <a> kirčiuotame (lie. kalbos požiūriu) skiemenyje].

Šaltinis:

Смочиньский 1987 (1989), 33

Antraštė:

ẽpušė̃

Straipsnelis:

Lie. ẽpušė, epušė̃ ‘Espe, Zitterpappel’, la. apse, pr. abse ‘Espe’ : r. осина (iš *ops-īnā), le. osa (iš *opsā), s. v. a. aspa, s. ang. aesp. Santykis tarp lie. ep-uš-ė ir la. ap-s-e yra toks pats, kaip tarp lie. vẽtušas ir žem. vẽčas.

Šaltinis:

Каралюнас 1966, 117

Antraštė:

ẽpušė̃

Straipsnelis:

Pr. abʃe ‘Espe’ (EV 606) = ‘aspen’/ Populus tremula’ (Trautmann 1910, 295) < nom. sg. f. *apsē (Mažiulis 1, 42; Smoczyński 1989a, 33 siūlo pradininku laikyti *epusē.

Šaltinis:

Blažek 2001b, 29–30

Antraštė:

ẽpušė̃

Straipsnelis:

Pr. abʃe ‘Espe’ (EV 606) = ‘aspen’/ Populus tremula’ (Trautmann 1910, 295) < nom. sg. f. *apsē (Mažiulis 1, 42; Smoczyński 1989a, 33 siūlo pradininku laikyti *epusē.

Šaltinis:

Blažek 2001b, 29–30

Antraštė:

ẽpušė

Straipsnelis:

[Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis: Rozwadowskio dėsnis (a- > e-).] Prasl. epsā- / apsā- ‘aspen Populus tremula’ (plg. ru. osa, osina), bl. ep(u)šē- / apsē- (plg. pr. abse, la. apse, lie. ãpušė, ẽpušė [dėl žodžio pušìs įtakos]). Praide. *asp-, plg. s. v. a. aspa.

Šaltinis:

Andersen 2003, 62–64

Antraštė:

ẽpušė

Reikšmė:

aspen

Straipsnelis:

Tiek bl., tiek sl. kalbose yra etimonų su žodžio pradžios *e-, kurių atitikmenys kitose ide. kalbose rodo buvus praide. *a- ar *o- (*h₂e-, *h₃e-, *Ho-). Manoma, kad bl. ir sl. formos atsirado įvykus mįslingam pakitimui *a/o- > e-, kurį Henningas Andersenas vadina Rozwadowskio dėsniu (Andersen 1996, Reconstructing prehistorical dialects: Initial vowels in Baltic and Slavic, Berlin and New York). Derksenas pristato etimonus, kuriuos Andersenas aprašo kaip Rozwadowskio dėsnio pavyzdžius: lie. ẽpušė, dial. ãpušė, la. apse, pr. abse ‘aspen’; prasl. *jesika, *os(in)a ‘t. p.’, plg. s. v. a. aspa, s. isl. ǫsp ‘t. p.’.

Šaltinis:

Derksen 2002a, 5–6

Antraštė:

ẽpušė

Straipsnelis:

Žr. apušė

Šaltinis:

Blažienė 1989, 22

Antraštė:

epušė̃

Straipsnelis:

Žr. apušė

Šaltinis:

Blažienė 1989, 22