Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: erškėtis, sąmyšis, daržinė, šūsnis, lakšiniai, karčiama, pašlitas, mašastas, babožius, balzgėti, štrumpa, atidėti, drevinė, grūstis, naršyti, bruižti, gebenė, miršti, šuplys, lėkna, jungė, tancavoti, stuopstis, pūti, pradantis, kavalkas, naivotis, pakirsti, ciknagas, aliksnis, girdalas, sliaugti, tvartas, kalyvas, govaras, patisas, stulgyn, lamata, kanova, slauga, patis.

Rezultatai

Antraštė:: erškė̃tis
Reikšmė:: Don, Schlehdornbusch
Straipsnelis:: Toch. A räskär, B räskare ‘aštrus, kartus, smarkus, staigus’ su formomis: A acc. sg. m. räskräṃ, instr. sg. räskäryo. Kalbama apie ide. apofoninės formos *r̥sq- iš ide. *ersq- būdvardinį A -är, B -are < ide. *-ₑro-s kamieną. Ide. formą *ersq- rodo lie. erškė̃tis ‘Don, Schlehdornbusch’, la. ẽršķis ‘Dornstrauch, Stachel’, slov. rẹ̑šek ‘Gänsedistel’ (dėl šių baltų ir slavų kalbų žodžių žr. Fraenkel 122 t.). Ide. *ersq-, kurios pirminė reikšmė buvo ‘dygliuotas’ galbūt yra išplėsta *ers- forma, kurią rodo skr. r̥ṣáti ‘stumti, durti, smeigti’. Šiaip ar taip toch. räskär, B räskare aiškiai atitinka nurodytus baltų ir slavų kalbų žodžius. Dabar žr. Van Windekens, Orbis 1973, XXII, 152 t.
Šaltinis:: Windekens 1976, 404

Antraštė:: erškė̃tis
Straipsnelis:: Toch. A räskär, B räskare ‘įsiutęs, įtūžęs, smarkus, kartus, aštrus’, kurį Van Windekens [Le tokharien confronté avec les antres langues indoeuropéenes. Volume I. La phonétique et le vocabulaire. 1976. Louvain] veda iš *r̥sk- ir lygina su lie. erškė̃tis, gali būti kildinamas iš ide. šaknies *res, kuri yra paliudyta -k- priesagos av. araska- ‘pavydas’.
Šaltinis:: Hilmarsson 1984c, 117

Antraštė:: erškė̃tis
Straipsnelis:: Slovėniškasis augalo pavadinimas rȇšek ‘Sonchus asper’ jau anksčiau lygintas su lie. erškė̃tis ‘Dorn. strance, терновник’, la. ēršķis, ērkš(ķ)is ‘Dornstrauch, шип, колючка’. Niekas neatkreipė dėmesio į dalmatiečių rèkeš ‘Eryngium’ (Дубровник) […] Ar santykis -šk- su -kš- yra savarankiškos pietų slavų kalbų raidos rezultatas, ar tai baltiško tipo metatezė? Trūkstant pavyzdžių, nesiryžtame atsakyti į šį klausimą.
Šaltinis:: Безлай 1977, 17

Antraštė:: erškė̃tis
Straipsnelis:: Toch. A räskär, B räskare ‘aštrus, smailas; aitrus, smarkus’ yra toch. A -är, B -are < ide. *-ₑro- elemento būdvardis, giminiškas su lie. erškė̃tis ‘Don, Schlehdornbusch’, la. ẽršķis ‘Dornstrauch, Stachel’, slov. [152] rẹšek ‘Gänsedistel’. Vadinasi, *ersq- egzistavimas baltų-slavų, toch. räsk- formas reikalauja aiškinti tik iš *r̥sq-. Pirminė ide. *ersq-, r̥sq- reikšmė, be abejo, buvo ‘duriantis, smeigiantis’¹ [¹Mano darbe Lexique paskelbtą toch. A räskär, B räskare aiškinimą reikia atmesti].
Šaltinis:: Windekens 1973, 152–153

Antraštė:: erškė̃tis
Reikšmė:: Dornpflanze
Straipsnelis:: Remdamiesi r. kalbos v. изрестити ‘(iš)durti, išbadyti’, r. tarm. рестить ‘barti’, br. рэсцìць ‘pribaigti, greižtai nubausti’ [105] galime spėti, jog egzistavo prasl. v. *restiti ‘durti, mušti, barti, griežtai bausti’. R. tarm. v. áресить ‘kirsti mišką, nukirsti’ (< *ob-resiti) forma ir semant. artimas *restiti gali būti siejamas su slov. rȩ̂sək ‘Gänsedistel’ (< ide. *eres- ‘durti, pjauti’ Pokorny 335), kuris giminiškas s. i. r̥ṣáti ‘stumia, duria’, r̥ṣṭís, av. aršti ‘ietis’, lie. erškė̃tis ‘Dornpflanze’.
Šaltinis:: Горячева 1980 (1982), 105–106

Antraštė:: erškė̃tis
Straipsnelis:: Senųjų ide. kamienų pėdsakus yra išlaikiusi (iš pietų slavų kalbų) slovėnų kalba, plg. slov. rȩ̂šek ~ lie. erszkė̃tis (Fraenkel 122–123).
Šaltinis:: Куркина 1979 (1981), 16

Antraštė:: erškė̃tis
Reikšmė:: blackthorn
Straipsnelis:: [Prieš ide. skiemens sudaromuosius sonantus toch. kalboje regime esant pagalbinį balsį -ä-, t. y. ide. R̥ > toch. är (toks garsų santykis nustatomas žodžio viduryje [107]). Anot A. Vindekeno (žr.: Le tokharien confronté avec les autres langues indo-européenes. Volume I, 1976, 38–43) žodžio pradžioje ide. *r̥-, *l̥- > toch. rä, lä. Tačiau V. Vindekeno pateiktus pavyzdžius, esą patvirtinančius, jog žodžio pradžioje ide. sonantai toch. kalboje virsta rä, lä, galima paaiškinti ir kitaip:] Toch. A räskär, B räskare ‘įsiutęs, įtūžęs, stiprus, smarkus, aštrus, kartus, aitrus’ V. Vindekenas kildina iš *r̥sk- bei gretina su lie. erškė̃tis ‘blackthorn’. Toch. lytį galime kildinti iš ide. šaknies *res-, kuri slypi av. araska- ‘pavydas’ (av. žodyje regime priesagą k-.
Šaltinis:: Hilmarsson 1986, 108–109

Antraštė:: erškė̃tis
Reikšmė:: thornbush
Straipsnelis:: Tiek bl., tiek sl. kalbose yra etimonų su žodžio pradžios *e-, kurių atitikmenys kitose ide. kalbose rodo buvus praide. *a- ar *o- (*h₂e-, *h₃e-, *Ho-). Manoma, kad bl. ir sl. formos atsirado įvykus mįslingam pakitimui *a/o- > e-, kurį Henningas Andersenas vadina Rozwadowskio dėsniu (Andersen 1996, Reconstructing prehistorical dialects: Initial vowels in Baltic and Slavic, Berlin and New York). Derksenas pristato etimonus, kuriuos Andersenas aprašo kaip Rozwadowskio dėsnio pavyzdžius: lie. erškė̃tis, dial. eršketỹs, arškė̃tis ‘thornbush’, la. ẽr(k)šķis, ẽrkšis ‘thorn, prickle’; slov. rẹ̑šək ‘sow thistle’ < *eršьkъ. Praide. *h₂er(H)ks-, plg. s. i. r̥kṣára- ‘thorn’. Anderseno rekonstrukcija *h₂erk̑- paremta abejotina sąsaja su gr. ἄρκενθος ‘juniper’. Pasak Derkseno, pastarasis sietinas su la. ẽrcis ‘t. p.’.
Šaltinis:: Derksen 2002a, 5–7

Antraštė:: erškė̃tis
Straipsnelis:: [Aptariami ide. *s pokyčio po i, u, r, k į š rezultatai.] Autorius siūlo į S. Karaliūno [Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai. – Baltų ir slavų kalbų ryšiai (LKK, X), Vilnius, 1968] pateiktą sąrašą įterpti žodį erškė̃tis, kuris turi slavų ir indoiranėnų atitikmenis, plg. lie. erškė̃tis, arškė̃tas ir slov. rẹ̑šek, s. i. r̥ṣati, r̥ṣti, Av. aršti.
Šaltinis:: Чекман 1980 (1981), 31