Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gailis, dundulys, jungti, voverykščia, kalavijis, našukas, pampti, kimulys, spūda, kraujas, retis, bielyti.

Antraštė:

gailis

Straipsnelis:

[Aiškinama la. toponimo ir asmenvardžio Purgailis kilmė. Dabartinėje la. kalboje nėra jo bendrinio atitikmens *purgailis, todėl jis dažniausiai laikomas dviejų dėmenų – la. purvs ‘pelkė, liūnas’ bei gailis ‘mājas vistu tēviņš’ (lie. ‘gaidys’) – dariniu.] Leksema ga(i)lis (ar variantai ga(i)ļ-) bei jų atitikmenys dažnai vartojami latvių ir kaimyninių tautų sudurtinių žodžių darybai, tačiau ne visada siejami su paukščio pavadinimu, žr. Laumane 2005, 261–262; Zinkevičius 2008, 88, 127. Dar plg. la. gailene(s) (gailine) ‘mėlynės’ (tokios uogos) (Ēdelmane, Ozola 2003, 467). R. Rāgs (Raag 1984, 260) greta estų baltų kilmės skolinio (soo)kail ‘Ledum palustre, gailis’ (toks augalas) ir vertinys sookikas ‘t. p.’ mini lie. gailis, dgs. gailiai ‘t. p.’ (plg. pelkinis / balinis gailis), o juos aiškindamas nurodo gailus. Vis dėlto jie laikytini semantiškais pseudoekvivalentais. Šių formų gretinimas leidžia rekonstruoti la. *purgaiļi ir galbūt dar senesnį *gaiļi ‘Ledum palustre’ (su pailgintu -ai-). Dėl heteretonų *gaĩļi ir *gaîļi dviprasmybės ir vartojimo nepatogumų buvo pasidaryta forma *purgaiļi. La. vietovardis Purgaiļi fiksuojamas toli nuo Lietuvos, todėl la. *(pur)gaiļi nėra perimtas iš lie. kalbos, o greičiausiai yra bendra baltų kalbų leksema arba paralelus naujadaras. Iš la. kalbos jis greičiausiai paplito estų kalboje, plg. estų sookail ‘Ledum palustre’ su variantais kail, kael ir kt.

Šaltinis:

Bušs, Siliņa-Piņķe 2012, 45–50