Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: garas, kaimyna, angiolas, gromata.

Antraštė:

gãras

Straipsnelis:

Pr. garrewingi nom. sg. n. (adj.?) arba adv. ‘aistringas’, liepsningas’, ‘karštas’. Šį žodį su adj. priesaga -ing- atitinka la. garîgs (*gar-ing-s) ‘dvasinis’, ‘vidinis’, gars (ME I, 603–604), garaiņi ‘dvasios’ ir kt. šalia garuôt ‘leisti garą’. Lie. gãras be reikšmių ‘garai’, ‘smalkės’ nurodo ir ‘aitringą norą’, ‘karštą veržimąsi’, ‘karštį’, plg. LKŽ III, 112, taip pat plg. garúoti ‘išsikvėpti’ ir ‘aistringai norėti’, ‘karštai veržtis’ ir pan. (LKŽ III, 146) t. iki garė́ti(s) ‘svilinti(s)’ ir t. t. Slavų pavyzdžiai gerai išlaikę -v- (plg. pr. garr-ev-ingi-): r. bažn. sl. жеравый ‘degantis’, ‘įkaitintas’, s.-kr. же̏rȃв ‘įkaitinta anglis’, slov. žerjav, žerjavica ‘t. p.’, s. č. žeravie, č. žeravý ‘įkaitintas’, ‘deginantis’, r. жарово́й, жаро́вый ir pan. Kiek kitaip – r. dial. гореви́на ‘išdeginta vieta miške’. Iš sl. *gore (: *gorěti : *žarъ ir pan.): r. горево́й ‘kupinas sielvarto’, ‘nelaimingas’. Slavų duomenys padeda nustatyti formas *gor-ev-, *žer-av-, artimas pr. *gar-ev-(-ing-). Germanų pavyzdžiai, nors ir su -v-, yra tolimesni: s. isl. gǫrr (*garwa-), gerr, gørr (*garwia- ir kt.), s. v. a. garawen, v. v. a. gerwen, s. ang. gierwan ir t. t.

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 166–168

Antraštė:

gãras

Straipsnelis:

Pr. goro ‘žaizdras’, ‘židinys’ Endzelynas aiškina gor- iš prabaltų *gar- arba *gōr- (Senprūšu valoda, 1943, 179), plg. Stang, 1966, 25, 26. Dėmesio verta paralele laikoma lie. gãras (: garėti, garúoti), taip pat ir gõrė ‘aitra’; ‘indas su rusenančiomis anglimis’ (: gorė́ti. LKŽ III, 484) ir t. t.; jo pagrindu Būga rekonstruoja ide. praformą su ō. Žr. RR III, 693); sl. *gorěti (s. sl. ГОРЕТИ, bulg. горя̀, s.-kr. го̀рети; č. hořeti, slovk. horet’, le. gorący; r. горе́ть ir kt.), *gorьkъ, ypač plg. r. гарь ‘išdeginta vieta’, ‘miško gaisras’ ir t. t. Trumpas balsis yra r. trm. горь ‘gaisro išdegintas plotas miške’, le. gorz ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 279

Antraštė:

gãras

Straipsnelis:

goro (su trm. -o- < prabalt. a ar -ō-?) E. 42 ‘vuerstant’ (turbūt ‘ein Loch auf dem Herde, um das Feuer einzuscharren’, žr. Thes. 50) : gorme, garrewingi, lie. gãras, garė́ti, s. sl. ГОРѢТИ ‘degti’, la. gars, garuoza, aizguore, air. gor ‘karštis’, skr. haraḥ ‘kaitra’, arm. ǰer ‘šiluma’, gr. θέρος ‘vasaros kaitra’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 687.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 222

Antraštė:

gãras

Reikšmė:

пар, угар

Straipsnelis:

Burlakova pastebi semantinį ir fonetinį panašumą tarp *gᵘher- / *ĝ̯her- ir jų refleksų – alofonai k(g) ir s(z) tapo fonemomis po kᵘ̯ → k, gᵘ̯ → g : s. sl. grĕti, grĕjo; žeravь, grъnъ ir kt., lie. gãras, la. gars ir s. sl. zrĕti, zrejǫ. Šiuos teiginius galima suprasti kaip dviejų šaknų bei dviejų eilių liežuvio užpakalinių genetinę giminystę, tačiau tuo pačiu ne visai aiškus siejimas su s. sl. zrejǫ, zreti, požьrǫ, požrĕti, lie. gerti, la. dzeru, dzer̂t, o vėliau taip pat ir s. sl. gьnati, ženǫ, lie. geni, genu su s. sl. znati znajǫ. Galbūt Burlakova neturėjo omenyje, kad tarp minėtųjų šaknų esama genetinės giminystės. žr. žarija

Šaltinis:

Кретов 1989, 137, 139