Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: garmaliúoti, giñti, ėtryti,, bužys, medė, švendras, líeti, spindėti, blevėzgoti, grambuolė, šaiva, glemžti, gvaldyti.

Antraštė:

garmaliúoti

Reikšmė:

virti, kunkuliuoti

Straipsnelis:

Pr. gorme ‘karštis’ kilęs iš ide. *gᵘ̯her- – *gᵘ̯hormó- ‘karštis’, vėliau – ‘karštas’, ‘šiltas’ (žr. Laroche, BSL LII, 1956, 80; Pokorny IEW, 493–494; Walde Pokorny, I, 687–688), prabaltų *garme (Endzelīns, Senprūšu valoda, 1943, 179). Siejama su la. gar̂me ir pan. Fraenkelis (LEW 134) priskiria čia ir lie. garmaliúoti ‘virti’, ‘kunkuliuoti’ ir t. t. Tada nereikėtų šio žodžio atskirti nuo garmė́ti, ypač tais atvejais, kada jis reiškia ‘judėti’, ‘bėgioti’, ‘marmėti’ ir toliau – ‘triukšmauti’, ‘bambėti’, ‘burbėti’). Tikriausiai semantinė žodžio garmė́ti struktūra leistų prijungti kitus darinius su -l-: gar̃malas, garmùlyti, garmà ‘ėdūnas’, ‘kamša’. Šio tipo žodžiai įgyja ir kitų (antrinių) etimologinių ryšių. Prie jų galima priskirti ir žodžius su reikšmėmis ‘grumstas’, ‘gumulas’ ir pan. – garmuolis ir kt. Semantiškai lietuvių duomenys labai nutolę nuo pr. gorme, la. gar̂me. Galimos slavų paralelės priklauso kitam morfologiniams ir darybiniam tipui. Plg. r. гормя́, горма́ ir t. t., o antra, plg. го́рма ‘išdeginta vieta’. Горма ir pan. tipas leidžia spėti *gor-m-en-, kuriam yra nemaža atitikmenų kitose ide. kalbose (žr. 277–278).

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 276–278