Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: geltas, skuja.

Antraštė:

gel̃tas

Reikšmė:

geltonligė

Straipsnelis:

žr. geltonas

Šaltinis:

Mažiulis 1978a, 96–97

Antraštė:

geltas

Straipsnelis:

žr. geltonas

Šaltinis:

Buck 1949, 1059

Antraštė:

gel̃tas

Straipsnelis:

žr. geltonas

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 198–200

Antraštė:

gel̃tas

Straipsnelis:

³⁴ [Otrębski Jan, Über die Vervollkommung der Forschungsmethoden in der indo-europäischen Sprachwissenschaft, LP 1963, IX, 7–28]; tiesioginiai tokių formų su guturalinių kaita tęsiniai jam [Otrębskiui] yra vadinamieji reduplikaciniai dariniai kaip lie. šìkti ‘scheißen’, s. i. śkr̥t- ‘mėšlas’ s. i. śaknóti ‘pajėgia (vermag)’, sócati ‘šviečia’, tačiau bl.-sl. „heterogeninės reduplikacijos“ būdu atsiradęs žodis ‘geležis’, lie. geležìs, s. bažn. sl. želězo, r. želézo, kuriame jis mato reduplikuotą šaknį ‘geltonas’ (!), ir būtent abiejuose variantuose *ghel- (lie. geltas, r. žëltyj ‘geltonas’ ir *g̑hel- (lie. žãlias, s. bažn. sl. zelenъ, r. zelënyj ‘žalias’).

Šaltinis:

Tischler 1990, 71

Antraštė:

gel̃tas

Straipsnelis:

žr. geltonas

Šaltinis:

Mažiulis 1978a, 96–97

Antraštė:

gel̃tas

Reikšmė:

geltonas

Straipsnelis:

[Straipsnyje apžvelgiami kentum elementai slavų kalbose. Remiamasi rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais.] *žьltъ ‘geltonas’ // zelenъ ‘žalias’ [...], pvz., bendr. sl. žlъtъ, r. žëltyj etc. // s. bažn. sl. zelenъ, r. zelënyj etc. Artimi atitikmenys: lie. gel̃tas ‘geltonas’, la. dzȩlts ‘t. p.’ (*gelta-) – kentum formos ir lie. žãlias, la. zal’š ‘t. p.’ – satəm formos. Lietuvių kalboje yra ir veiksmažodis želiù, žélti, kuris galėjo būti pirminis.

Šaltinis:

Gołąb 1972, 63

Antraštė:

gel̃tas

Straipsnelis:

Homero raštų būdvardis σιγαλόεις ‘švytintis, žibantis’ dar neturi patenkinamo paaiškinimo, plg. Boisacq’as, [...] („etimologija neaiški“); Hofmannas skaido į σι-γαλ-, kurio -γαλ- būtų giminiškas su γαλήνη, ἀγλαός, γελάω, γλήνη su pradžios σι-, kuris yra „neaiškus (iš σείω ‘purtau, kratau’?)“. Carnoy, Dict. proto-indo-eur., 61, hipotezė, pagal kurią turime „ghel- ‘žibėti’ reduplikaciją su palatalinių disimiliacija“, neišlaiko kritikos. Toks pat aiškinimas yra pasiūlytas Grošelj, Slov. Akad., Razprave, II 49, – σιγαλόεις reiktų gretinti su φιλός ir t. t. Iš tiesų tirdami σιγαλόεις susiduriame su dūrinio įvaizdžiu (plg. Hofmann), tačiau abiem žodžiams išeitį pateikia pelasgų kalba. Pirmasis žodis σι- (su ī) kilo iš ide. *k’ī-, kurį randame greta *k’i̯ē-, *k’i̯ē-mo-, bei iš paprastojo *k’ei-, vartojamo spalvos (dažniausiai tamsios) pavadinimams, plg. Pokorny IEW, 540t. Ide. *k’i- turime lie. šývas (plg. Senn, Handbuch der litauischen Sprache, II 262), pr. sijwan ‘pilkas’, s. sl. sivъ ‘tamsiai pilkas’ (turintis priesagą *-u̯o-), s. sl. sinъ ‘πελιδνός, μέλας (melsvas, juodas)’ (žr. Trautmann, Wb. 306) ir t. t. Dėl -γαλ- galvojama apie giminystę su baltų-slavų kalbomis, plg. lie. gel̃tas, la. *dzelts žodyje dzelt-êt ‘gelsti’, r. žólt ‘geltonas’ ir t. t. (plg. Trautmann, Wb., 83 t.). Kildintinas iš ide. *ghel- arba *ghu̯el- (lo. fel ‘tulžis’?) su sonorinio aspiruoto mutacija arba be jos ir (dėl veliarinio) su labialinio elemento pakeitimu (Le pélasgique, 14 t.). Pelasgų balsis a [106] žodyje -γαλ- tęsia ide. *o (*ghol- ar *ghᵘ̯ol-, plg. Le pélasgique, 3 t. Vadinasi, forma (σι)γαλόεις nerodo priesagos -t-, kurią turi nurodyti baltų-slavų ekvivalentai, – atvirkščiai ji buvo priderinta prie graikiškos darybos (-οεις). Pirminė σιγαλόεις reikšmė buvo „tamsiai geltonas, dunkelgelb“. Ar iš pradžių forma priklausė specialiai dailės leksikai? Reikia pabrėžti ypatingą antrojo žodžio -γαλ- giminystę su baltų-slavų kalbomis.

Šaltinis:

Windekens 1960b, 106–107

Antraštė:

gel̃tas

Reikšmė:

geltonas

Straipsnelis:

Straipsnyje nurodoma, kad geltonos spalvos pavadinimas reiškiamas dviem slavų būdvardžiais *žьltъ ir polvъ. Vienas iš jų – žiltъ – atsispindi visose slavų kalbose: r. желтый, bulg. жълт, č. žluty, s. r. жьлть ir kt. S. r. жълтъ kilęs iš bendraslavų *žьltъ, ide. kamieno *ghl̥oto- (šaknis *g’hel- : *ghel-) ir turi atitikmenų šiose ide. kalbose: lie. gel̃tas ‘geltonas’, geltà ‘geltligė’, gel̃svas, la. dzȩltãns ‘geltonas’, dzȩltât, -êt ‘gelsti’, pr. gelatynan; s. š. germ. gall ‘tulžis, nuodas’, s. v. a. galla > vok. Galle ‘tulžis’, lo. fel, fellis ‘tulžis, tulžies pūslė’ ir kt.

Šaltinis:

Суровцова 1976, 149

Antraštė:

gel̃tas

Reikšmė:

geltonas

Straipsnelis:

gelatynan (taisytina į geltaynan; N. neutr.?) E. 464 ‘geltonas’: lie. gel̃tas, geltónas, la. dzȩlts, dzȩltāns, dzȩltains, prasl. *žьltъ ‘t. p.’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 625.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 218

Antraštė:

gel̃tas

Reikšmė:

geltonas

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lietuvių, latvių ir prūsų) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Geltonas. Lie. gl̃etas [= gel̃tas – J. K.], la. *dzelts (išvestinių dzeltât, -êt ‘geltonuoti’ ir dzȩltãns = geltónas pagrindu) turi slaviškus atitikmenis: sl. žьltъ, le. żółty (ide. *ghel-) Iš paralelinės šaknies *g’hel- yra padarytas pavadinimas ‘žalias’: lie. žãlias, la. zaļš, kurie yra motyvuoti lie. veiksmažodžiu žélti, želiù, žė́liau. Plg. sl. zelenъ, le. zielony, neturinčius atitinkamo veiksmažodžio.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 234

Antraštė:

gel̃tas

Reikšmė:

желтый

Straipsnelis:

G. Meyerio (G. Meyer EW, 1891, 170) siūlymas alb. kaltër(t)ë ‘(tamsiai) mėlynas, mėlynas’ laikyti skoliniu iš lo. *calthinus yra perdėm abejotinas. Siūlau alb. kaltërë sieti su indoeuropietišku geltonos, žalios ir mėlynos spalvos pavadinimu *g̑hel- / *g̑helt-, t. y. su lie. gel̃tas ‘желтый’, sl. *žьltъ, bl.-sl. aukso pavadinimu ir ypač su trakų ζηλτα ‘auksas’ ir pan. (Pokorny I, S. 429). Alb. kaltërë yra priesagos n- vedinys, panašiai kaip ir lie. geltónas ‘желтый’, ir atspindi kamieną *g̑holt- = sl. *zolt-; ide. *gh ar *gh > alb. k, ide. t > alb. t.

Šaltinis:

Орел 1979, 113

Antraštė:

gel̃tas

Reikšmė:

gelb

Straipsnelis:

žr. geležis

Šaltinis:

Otrębski 1963a, 12

Antraštė:

geltas

Straipsnelis:

žr. gėlė

Šaltinis:

Buck 1949, 527

Antraštė:

geltas

Reikšmė:

geltonas

Straipsnelis:

žr. geležis

Šaltinis:

Tischler 1990, 71

Antraštė:

gel̃tas

Reikšmė:

gelb, gelblich

Straipsnelis:

žr. geležis

Šaltinis:

Otrębski 1963c, 35–36

Antraštė:

gel̃tas

Straipsnelis:

žr. geležis

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 200–203

Antraštė:

gel̃tas

Straipsnelis:

žr. geležis

Šaltinis:

Otrębski 1963a, 12

Antraštė:

gel̃tas

Straipsnelis:

žr. gelumbė

Šaltinis:

Эккерт 1967, 67

Antraštė:

gel̃tas

Reikšmė:

gelb

Straipsnelis:

Air. geilid ‘grast’ (iš ide. *gʷʰel- ‘grasen’, plg. LIV 217). [Išn. 65:] Plg. kimrų gwellt ‘Gras’, be to, lie. gel̃tas ‘gelb’, geltà ‘Gelb, Gelbheit, Gelbsucht’, lo. fel ‘Galle’, nurodantys žalios ar geltonos spalvų pavadinimus.

Šaltinis:

Wodtko 2007, 109

Antraštė:

gel̃tas

Reikšmė:

yellow

Straipsnelis:

[Ginama teorija, kad kai kurie slavų kalbų žodžiai su ide. palatalinių priebalsių kentuminiu atspindžiu yra keltų skoliniai.] Sl. *gḷ-t- ʻyellowʼ šalia *g'el-n- > *zel-n- ʻgreenʼ : rus. želtyj ʻyellowʼ, ukr. žovtyj, le. żółty, ž. sorbų, a. sorbų žołty, slovk. žltý, č. žlutý, slov. žolt, sr.-kr. žut, mak. žolt, bulg. žəlt šalia rus. zelenyj, ukr. zelenyj, a. sorbų, ž. sorbų zeleny, slovk., č. zelený, slov. zelen, sr.-kr. zelen, mak. zelen, bulg. zelen. Baltai turi abu refleksus taip pat, plg. lie. gel̃tas ʻyellowʼ šalia lie. žélti ʻgrow greenʼ, taip pat plg. kimrų gell ʻyellowʼ, s. air. gel ʻbright, shinyʼ, bretonų gell ʻbrown-yellowʼ, s. isl. gulr ʻyellowʼ, galų giluos ʻyellow, light brownʼ (*gʰḷ-sto-, Schrijver 1995: 173), s. airių, kimrų, vidurių kornų, bretonų glan ʻclean, pure, brightʼ šalia s. air., vidurio kimrų, bretonų glass ʻgreen, blue, greyʼ.

Šaltinis:

Gvozdanović 2009, 36-37