Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: girnos, skytas, gubti.

Antraštė:

gìrnos

Straipsnelis:

Pr. girnoywis (taisytinas į girnouwis ar girnowis < *girnuwis? Būga Aist. Stud. 212 šitą -oy- aiškina kaip uⁱ) E 317 ‘girnos’ : lie. gìrnos, la. dzir̃nus arba dzir̃navas, s. sl. ЖРЪНЫ, go. -gairnus ‘malūnas’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 685.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 220

Antraštė:

gìrnos

Straipsnelis:

Toch. B kärweñe ‘akmuo, uola’ su formomis: acc. sg. kärweñ, nom. pl. kärweñi. Žurnale LP 1960, VIII, 39 t., (taip pat žr. Van Windekens, Orbis 1969, XVIII, 487 ir 509), atsisakęs nepakankamų (savo paties, Duchesne-Guillemino ir Pisanio) aiškinimų, aš pasiūliau šio žodžio aiškinimą, kuriuo, manau, negalima abejoti (žr., be to, Schindlerio IF 1967, LXXII, 241, išn. 11 nuomonę): toch. B kärweñe yra giminiškas su skr. grā́van- ‘akmuo somai spausti, akmuo, uola’, s. air. bráu, bró, gen. broon ‘girnų akmuo, girnapusė’, kimrų brevan, etc. ‘rankinės girnos’ etc. Toch. forma yra kilusi iš ide. *gᵘ̯ₑrə₁u̯on- (dėl *ₑrə₁ taip pat žr. giminiškus žodžius: lie. gìrnos (pl.), s. sl. žrъnьvi (pl.) ‘malūnas’. Toch. B kärweñe morfologinę struktūrą plg. su B meñe ‘mėnuo, mėnulis’, kur taip pat reikia paisyti antrinės priesagos, prasidedančios ide. *ē. Antrinis išplėtimas *-i̯o-, kaip siūlo Schindleris (IF 1967, LXXII, 241) nepaaiškina toch. B kärweñe (taip pat kärweññe).

Šaltinis:

Windekens 1976, 209

Antraštė:

gìrnos

Straipsnelis:

Toch. B kärweñe ‘Stein’ yra giminiškas su skr. grāvan- ‘akmuo somai spausti, akmuo, uola’, s. air. bráu, bró, gen. broon ‘girnų akmuo, girnapusė’ ir t. t. B kärweñe reikia kildinti iš ide. *gᵘ̯ₑrəu̯on-, su *ₑrə > toch. är (plg. A pärwat ‘ältester’, B pärweṣṣe ‘erster’ = skr. purva-), kaip lie. žodyje gìrnos (pl.) bei s. sl. žrъnьvi (pl.) ‘malūnas’, kurie rodo kitą morfologinę struktūrą. Dėl šios etimologinės interpretacijos plg. Van Windekens, Lingua Posnaniensis VIII, 39 t. Toch. B kärweñe galas -ñe aiškintinas kaip ir B žodžio kektseñe ‘Körper’ (§4). Lane'as šio žodžio nemini.

Šaltinis:

Windekens 1969, 487

Antraštė:

gìrnos

Straipsnelis:

[Manoma, kad priešistoriniais laikais Rytų Europos nestepinės juostos žmonės buvo susiję su žemdirbyste ir kad šių žmonių kalbose žemdirbystės leksika turi reprezentuoti labai archajišką leksikos sluoksnį, siekiantį gilią senovę. Todėl ištyrėme pagrindinių žemdirbystės terminų etimologiją, norėdami nustatyti, kiek šie terminai reprezentuoja bendrus ide. archaizmus, kiek baltų-slavų inovacijas ir kiek baltų ir slavų inovacijas atskirai. Jeigu atitinkamus žodžius galima laikyti bendrabaltiškais ir bendraslaviškais (praslaviškais), tai dėl vietos stokos apsiribojame tik jų nurodymu, – jeigu ne, tai nurodome ir kitų baltų ir slavų k. žodžius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbės formos etimologijai paaiškinti nurodomos tik sunkesniais atvejais.] Lie. gìrnos pl., f., prasl. *žьrny, -ъve (pvz., s. sl. žrьny, -ъve f. ir žrьnovъ m., s. le. żarnow, r. žërnov ir t. t.); bendras archaizmas (Trautmann BSW, 89), plg. taip pat Palomé E., Germanic and the other Indo-European Languages // Toward a Grammar of Proto-Germanic. Tübingen, 1972, 53).

Šaltinis:

Gołąb 1982, 130

Antraštė:

gìrnos

Straipsnelis:

Toch. B kärweñe ‘akmuo, uola’, acc. sg. kärweñ, nom. pl. kärweñi (plg. Sieg, Siegling, Tocharische Sprache, Sprache B I 108, iš dalies Übersetzung und Glossar) buvo gretinamas su skr. ghárṣati ‘trinti’ (plg. mano Lexique étymologique des dialectes tochariens 35), su gr. χεράς, -άδος ‘akmuo’ (taip pat; Pisani, Rendiconti dell Istituto Lombardo, LXXVI 2, 25 ir su toch. A tsär ‘nelygus’, skr. khára- ‘kietas, nelygus, aštrus’ (Duchesne-Guillenin, BSL, XLI, 167). Nė vienas nepaaiškina toch. žodžio dalies -weñe. Toch. B reikia sieti su skr. grā́van- ‘akmuo somai spausti, akmuo, uola’, s. air. bráu, bró, gen. [40] broon ‘girnų akmuo, girnapusė’, kimrų breuan < *gᵘ̯rāu̯n-, s. kornų brou, bret. breo < *gᵘ̯rāu̯ō ‘rankinės girnos’ (dėl keltų formų plg. Pedersen, Vergl. Gr. d. kelt. Spr. I 62, II 109), kuriems Pokorny (IEW, 476 ir t.) rekonstravo ide. *gᵘ̯rāu̯-ō(n)- ‘malūnas’ [12 išn.: Nors ir giminiškas arm. erkan yra kitokios fonetinės struktūros negu skr. grāvan- etc.]. Aišku, kad toch. B kärweñe kilo iš formos su ilgu balsiu; junginys är tęsia ide. *ₑrə: tokį vokalizmą turi lie. gìrnos (pl.) ir s. sl. žrъnьvi (pl.) ‘malūnas’ (plg. Meillet, Vaillant, Le slave commun², 75). Jie – kitos morfologinės struktūros. -weñe (-e – antrinės kilmės, plg. Morphologie, 58 ir t.) nereprezentuoja ide. *-u̯ōn (kuris turėjo virsti į -*wān). -weñ- (-ñ- palatalizuotas, plg. nom. pl. kärweñi) atsirado iš kitų linksnių.

Šaltinis:

Windekens 1960a, 39–40