Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: girsa, buksas, klupti, meisa, nuodai, klyvas, smakras, spatas.

Rezultatai

Antraštė:: gìrsa
Reikšmė:: dirsė, Bromus
Straipsnelis:: žr. garšas
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ IV, 289–290

Antraštė:: gìrsa
Reikšmė:: dirsė; Bromus
Straipsnelis:: Oset. zaz – medžio pavadinimas – ‘bukmedis’. Botanikos terminas, plačiai paplitęs iranėnų ir Kaukazo kalbose. Atskirose kalbose vartojamas skirtingiems augalams pavadinti. Plg. persų žāž ‘dagio arba viržio rūšis’ (Ягелло), ‘šiurkšti žolė’ (Гаффаров), 1. ‘kupranugariškoji dygiažolė (Alhagi camelorum)’, 2. ‘dagis (Carduus)’ (Рудинчик), pehlevi zāz ‘piktžolė’, vandž. žuž ‘gudobelė’ (Розенфельд. Вандж. 89₂), sakų ysāyza- (= zāza-) ‘žolė’. Kaukaze: arm. žaž, gruz. ʒeʒvi, čanų danʒi ‘dygliuotoji slyva’ (Климов 234–235), gruz. zazuna ‘gudobelė’, avarų, agulų zaz ‘dygliuotoji slyva’, čečėnų zez ‘maumedis’ […]. Nekelia abejonių jų iranėniškoji kilmė. Szemerényi sieja su av. dužaka- ‘ežys’ (dužaka- ← *zužaka- ← *žažuka- ← *žāža), persų γaž ‘dyglys, spyglys, akstinas’ (ide. *geǵ(h)-, *gaǵ(h)-. Panašiai aiškina ir Bailey. Semantiškai čia viskas puiku, tačiau fonetiniai sunkumai nemaži. Nėra abejonės, jog etimologiniuose ieškojimuose reikia orientuotis į reikšmę ‘dygus; šiurkštus, grublėtas ir pan.’. Būtent tokiems augalams paprastai vartojamas mus dominantis pavadinimas. Pokorny (445) pateikia dvi šaknis: „*ghers- in Unkrautbe zeichungen“ ir *ghērs- „Stacheltier“. Be abejo, prieš mus du [289] tos pačios šaknies reikšme ‘dygus’ variantai, vartojami tai augalams, tai gyvūnams pavadinti. Šiuo atveju persų žaž galima kildinti iš iranėnų *zārša-, ide. *ǵherso-. Plg. av. zarš-, s. i. harš- ‘šiauštis, šiurpti’. Čia taip pat afg. ziẓ̌ ‘kietas, standus’ (Morgenstierne EVP 104). Už arijų ribų: lie. gar̃sas, garšvà ‘Angelica’, gìrsa ‘dirsė, Bromus’, s. v. a. gers, vok. Giersch ‘garšva, Aegopodium’, lo. hirsutus ‘pašiauštas’. Sakų ysāysa- šiuo atveju kilęs iš pehlevi. Į Kaukazo kalbas, taip pat ir į osetinų, šis žodis, matyt, pateko iš persų. Szemerényi. Вопросы иранской и общей филологии, Тбилиси, 1977, 231–234; Bailey. Saka Dictionary 349.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ IV, 289–290

Antraštė:: gìrsa
Reikšmė:: dirsė
Straipsnelis:: La. dzirši ‘dirsės’, lie. gìrsa ‘t. p.’ (vartojama Salake, Tverečius – Būga praneša laiške) gretinu su lo. hordeum, s. v. a. gersta (semasiologiškai plg. pr. pure ‘dirsė’ : lie. pūrai ‘Winterweizen’); vietoj arm. gari ‘miežiai’ lauktinas *gaṙi.
Šaltinis:: Endzelīns DI II, 390

Antraštė:: gìrsa
Reikšmė:: dirsė (Bromus secalinus L.)
Straipsnelis:: [Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. гíрса, гірса́ ‘dirsė (Bromus)’ ГВ 43, 55, Smulkova ZPSS 217. Кісялeўскі, Аб некаторых асаблівасцях беларускай літаратурнай мовы, 1965, 23 гірса laiko tik vienu iš retesnių, sporadiškų dirsės pavadinimų, o Karskis Б 133 ги́рса priskiria prie lituanizmų (dar plg. Nosovičius СБН 112) , ir БРС 208 (гірса́) pateikta, nenurodant, kad tai dialektizmas; r. trm. ги́рса ‘piktžolė, kūkalis (?)’ Fasmeris ЭСРЯ I 408; le. trm. girsa ‘dirsė’ Otrembskis JP XVI 82, Zdancevičius LP VIII 339 ir ypač ZPSS 295, 309 [ǵirsa, ǵersa, ǵⁱrsa, ǵirsos, ḱirsa]. Iš lie. (rytinių tarmių) gìrsa (gìrsė) ‘dirsė (Bromus secalinus L.)’, kaip rodo geografija, < la. dzirši ‘dirsės’, g- šiame žodyje senas (dėl tolimesnės etimologijos žr. Frenkelis LEW 138 s. v. gar̃štis). Balstogės lenkų ir Gardino baltarusių šnektose galėtų būti skolinta ir iš lie. dìrsė (dìrsa) fonetinių variantų gìrsė (gìrsa) (pačiose pietinėse lietuvių šnektose).
Šaltinis:: Urbutis 1969a, 53–54