Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gležti, inkštis, gurgulė, pažulnus, kaišti, briautis, -jasi, drovėtis, gyvūnas, burliungė, delčė, drugys 1, kemėras, dešimtas, gudėti, kiaunė, aulys, aulis, kirbėti, brunšis, išgoti, budrėti, dūmas, -a, garšva, ėdmenė, barštis, grinčia, drebėzna, aikštis, gegutė, dáiktas, kamziolė, gąsdinti, iš-verti, giltinė, duok(i), daužti, kišenius, kankarožis.

Antraštė:

glèžti

Reikšmė:

vysti, glebti, tižti, silpti

Straipsnelis:

Germ. klenkw-a- ‘minkštėti, weich werden’ (s. isl. kløkkwa ‘minkštėti, būti įbaugintam, eingeschüchtert werden, bėdoti, skųstis, klagen’, isl. klökkva pirmiausia lygintinas su lietuvių kalbos veiksmažodžiu, besiremiančiu *g̑le-n-ǵ-. Labialinis garsas, vadinasi, šiaur. germ. kalbose laikytinas antriniu, plg. lie. glęžtù, glèžti ‘vysti, glebti, tižti, silpti’. Panašias leksemas regime nauj. sl. kalbose, pavyzdžiui, bulg. glezenъ ‘iškreiptas, perkreiptas, išlepintas, nepaklusnus, verzogen, sugedęs, sugadintas’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 300–301

Antraštė:

glèžti

Reikšmė:

silpti, ištižti, susmegti

Straipsnelis:

Bulg. глéзя ‘glostyti, puoselėti, lepinti’ [В. Георгиев, И. Гълъбов, Й. заимов, Ст. Илчев. Български етимологичен речник, св. IV (Глагорина-дарма). София, 1965, 248] reikia sieti ne su lie. gleižus ‘gleivėtas’, o su lie. glèžti ‘silpti, ištižti, susmegti’.

Šaltinis:

Трубачев 1966 (1968) a, 378