Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: gomulas, it, dulas, goroti, jaurus, gerbas.

Rezultatai

Antraštė:: gõmulas
Reikšmė:: gabalas
Straipsnelis:: [Aptariami lie. gòmus, -ì ‘norus, noringas, linkęs’, la. gãma ‘kas pernelyg daug valgo’ ir kiti giminiški žodžiai.] Lie. ir la. kalbose esama formaliai labai artimų žodžių, turinčių kitokias, dažniausiai su spaudimu, grūdimu, glamžymu, vėlimu; gumbuotumu; griebimu; nerangiu ėjimu susijusias ar joms artimas reikšmes: lie. gõmulas, gomulỹs, gõmulti, gamulà, gamãkas, gàmužas, gumul̃žis, gamū̃zas, gùmuras, gumurỹs, gumsà, gū̃myti, gùmulti ir pan. Plg. la. gams ‘(augalų gumbas), šakniagumbis’, gùmdît (gùmdinât) ‘raginti, skatinti, kurstyti, siundyti; neduoti ramybės, kamuoti, varginti’, gùmt (gum̂t) ‘linkti (nuo svorio); dumšlėtis, pampti; užgriūti, pamažu nusileisti (ant ko nors); griebti, čiupti’, gum̂zât (gumzêt) ‘gumulti, glamžyti; nerangiai eiti, lumpinti’, refl. ‘lėtai, nerangiai ką dirbti, slampinėti; storėti, pampti; rangytis, linkti (į šalis)’, gumzis ‘kreivuma, gungurys; kas nerangiai, svirduliuodamas eina; dručkis, riebulis’ ir kitus artimos semantikos bendrašaknius vedinius. Visi šie lie. ir la. *gā̆m- (: *gm̥-) šaknies žodžiai siejami su r. trm. гомо́ла ‘gumulas, gurvolis’, le. trm. gomoła ‘t. p.’, gomoły ‘baužas’, s.-kr. го̀моља ‘gabalas sūrio’, ukr. trm. гомо́к ‘grumstas, luitas’, s. sl. žęti (žьmǫ) ‘spausti, mygti, slėgti’, r. жать (жму) ‘t. p.’, жемо́к ‘gumulas, gubulas, gniužulas’, gr. γέμω ‘esu pilnas (pripildytas, prikrautas’, γόμος ‘(laivo) krovinys’, umbr. kumiaf (dgs. gal.) ‘gravidas’ (iš kur lo. gumia ‘ėdrūnas, rijuoklis, smaguris’, lo. gemō ‘dūsauju, dejuoju, stenu’, v. air. gemel ‘pančiai’, galbūt ir su (s.) isl. kumla ‘slėgti, trėkšti, (su)žeisti’, norv. kumla ‘gumulti, minkyti, (su)slėgti’, kams ‘gumulas, kukulis’, kamsa ‘gumulti, saugoti, maišyti’. Jie visi priklauso ide. šakniai *gem- ‘suspausti: gumulas, luitas; prigrūsti, prikrauti: krovinys; griebti, rėbti: pančiai’, kartais neapdairiai atsiribojus nuo reikšmių, susijusių su besaikiu ėdimu, godumu. Priimtiniausia būtų galvoti, kad reikšmėms ‘godus’ bei ‘norėti’ pamatą yra davusi reikšmė ‘daug, be saiko valgyti, ryti’ (interpretuotina kaip ‘grūsti, kimšti’ bei ‘gumulais valgyti, gumbuoti’.
Šaltinis:: Urbutis 1973a, 183–188