Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: grūsti, skruoblas, žavėti, įkūninimas, krimsti, būžinas, žilainė, į, septyni, geventi, du, dvi, broterauties, malinarka, biaurus, garbanius.

Antraštė:

grū́sti

Straipsnelis:

žr. graudus

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 42–44

Antraštė:

grùsti

Straipsnelis:

žr. graudus

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 42–44

Antraštė:

grūsti

Straipsnelis:

žr. graužas

Šaltinis:

Urbutis 1958, 217

Antraštė:

grū́sti

Reikšmė:

stampfen (Gerste zur Graupenbereitung)

Straipsnelis:

Minėtinas Adjariano Wurzelwörterbuch III 1379 aiškinimas: jis sieja kimrų gro ‘smėlis’, […], s. isl. grjot ‘akmuo, rupus smėlis, žvyras’, s. ang. greot –smėlis’, s. v. a. grioz, n. v. a. Grieß ‘rupus smėlis, žvyras’, s. isl. grautr („grubiai sumaltasis’) ‘kruopos, košė, grūstinė’, s. v. a. gruzzi, s. v. a. grot ‘rupūs miltai’, v. v. a. gruz ‘smėlis, javų grūdai’, lie. grúdžiu [t. y. grū́džiu], grúdau [t. y. grū́dau], grústi [t. y. grū́sti] ‘stampfen (Gerste zur Graupenbereitung)’, grúdas [t. y. grū́das] ‘Korn’, la. grûžu, grûdu, grûst ‘grūsti, stumti’, graûds ‘grūdas’, bažn. sl. gruda ‘žemės luistas, gurvuolis’. Glaudžiausiai susiję, akivaizdu, arm. [korkot ‘sukulti javai, specialūs kviečiai, kviečių kruopos, košė’], germ. ir bl. kalbos. Pamatinė arm. forma būtų maždaug *gᵘ̯ogᵘ̯rod-. Sunkumų kelia labioveliarinis priebalsis, rekonstruotinas arm. k, o bl. ir germ. žodžiai, pasak Walde Pokorny I, 649, rodą pamatinę formą *ghreud-. Tai ide. veiksmažodžio šaknies *gᵘ̯er- ‘ryti’, kurią arm. kalboje turi nemažai vardažodinių darinių [arm. ker, keroy ‘maistas, ėdesys, grobis, laimikis’ ir kt.] […]. Pridurtini: s. i. giráti ‘ryja’, gr. βιβρώσχω ‘ėdu, valgau’, βορά ‘ėdalas’, lo. voro, -are ‘ryju’, s. v. a. querdar ‘jaukas, prievilas’, lie. geriù, gérti ‘trinken’, s. bažn. sl. žьrǫ, žrěti ‘ryti’, grъlo ‘gerklė’. Iš alb. minėtinas zorrë ‘žarna; tiesiog ryjanti’ (Jokl, Mélanges Pedersen, 1937, 141), iš toch B. – kor ‘gerklė’ (W. Krause, KZ, LXIX, 1951, 203).

Šaltinis:

Solta 1960, 167

Antraštė:

grū́sti

Straipsnelis:

žr. grūdai

Šaltinis:

Gołąb 1982, 129

Antraštė:

grū́sti

Straipsnelis:

žr. gruodas

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 315–317

Antraštė:

grū́sti

Reikšmė:

mušimu smulkinti, trupinti

Straipsnelis:

Pragerm. GREUT-*A-Z ‘sutrinti, susmulkinti, zerreiben)’ [tik s. v. a. part. praet. excollocta : fergrozzeniu : panis cretinus : gigrozzan broth, greaut-a-z (m) „smėlis, žvyras“ W: s. ang. grēot (dulkės); s. saksų griot, s. v. a. griez (ir kt. pvz.)]. Remdamiesi tik neaiškiu dalyviu ir vediniais, rekonstruojame germ. greut-a-z ‘sutrinti, susmulkinti, zerreiben’, kurį galime lyginti su lie. grū́džiu (grū́du), grū́sti ‘mušimu smulkinti, trupinti’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 242

Antraštė:

grū́sti, grūsta

Straipsnelis:

žr. graudus

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 43

Antraštė:

grū́sti

Straipsnelis:

žr. buožė

Šaltinis:

Karaliūnas 1970d, 205

Antraštė:

grū́sti

Straipsnelis:

Esama nemažai šaknies *gher- plėtinių. Ypač daug atstovų turi ide. *ghrēu-, (*ghrēu-g̑(h?)) ‘(su)trinti, brūžinti’, kai kur dar ‘griūti, pulti’ su savo tolesniais plėtiniais ide. *ghreu-d- (: *ghrū-d-), kur ir lie. grū́sti ‘trinti, susmulkinti, krušti, malti; kimšti’, plg. grūstìs ‘silpnumas, negalavimas, skausmas’, griuvė̃siai (prk.) ‘paliegęs žmogus’,

Šaltinis:

Urbutis 1997b, 238–239