Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gundyti, skalyti, tumstas.

Antraštė:

gùndyti

Straipsnelis:

žr. ganýti 01

Šaltinis:

Иванов 1981, 112–113

Antraštė:

gùndyti

Straipsnelis:

Pr. guntwei ‘ginti’ (inf.) visų pirma siejama su lie. gùndyti (la. gundît), spėtinai kilusiu iš *gunti (Endzelynas); gùndinti ir kt.; gunióti ‘persekioti’, ‘gainioti’, taip pat guinióti ‘vaikyti(s)’, guĩnyti ‘niekinti’, stumti’, ‘varyti nuo savęs’. Būga RR I, 295 siejo ir su lie. gùnyti ‘ginti’ (bet žr. LKŽ III, 733, taip pat gónyti 3, 483 – iš le. gonić). Čia su abejone priskiriama ir pagunìkis ‘pasiuntinys’, plg. paguinìkis ‘pagunikis’, gùiti ‘ginti’, ‘keikti’ ir t. t. Kadangi manoma, kad kontaminacija veiksmažodžių su šaknimis gen- ir gu- (gùja, la. gũt) davė gun-, tai ir gu-, atrodo, galima prijungti. Lietuvių kalboje yra šios šaknies nulinis variantas: giñti : gìnti. Yra ir su e, a, plg. gẽna ir giñti arba genióti iš giñti. Taip pat plg. lie. genė́ti, genỹs ir ganýti, gãniava, ganyklà, ganýtojas ir pan., ganióti, iter. iš giñti. Dėmesio verti ir lie. gáinioti ir t. t., ypač su gon- tipu: naktìgonė, -is ir kt. Plg. la. gundît ‘kurstyti’, ‘paraginti’, ‘vilioti’, dzìt (dzȩnu praes., dzinu praet.), dzinêjs ‘varovas’, ‘variklis’, dzinums ‘pabėgimas’, ‘augimas’ ir kt.; taip pat ganît ‘ganyti’, gans ‘piemuo’ ir t. t. Pagal opoziciją *gъnati (inf.) : *ženǫ (praes.); plg. lie. giñti : gẽna, la. dzìt : ‘dzȩn; plg. s. sl. ГЪНАТИ : ЖЕНѪ, s.-kr. гна̏ти, жȅнȇм; č. hnáti : ženu; s. r. гънати : жену, ukr. гна́ти, жену́. [343] Taip pat plg. bulg. жъ̀на, s.-kr. жнȇм : жȅти ir pan. Sl. *goniti : s. sl. ГОНИТИ, s.-kr. го̀нити, č. honiti ir kt. [344]

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 341–345

Antraštė:

gùndyti

Reikšmė:

vilioti

Straipsnelis:

(Pagal Stango prielaidą daugelis bl. ir sl. veiksmažodžių dar senovėje galėjo pereiti į atematinių formų su -mi grupę iš kitų tipų formų. Kai kuriais atvejais šią hipotezę galima patvirtinti). Slaviškas atliepimas *ъ < *u žodyje ГЪНАТИ gali būti laikomas archaizmu. Jį galima paaiškinti pozicija prieš sonantą, plg. pr. guntwei ‘treiben’, 1 pl. gunnimai, taip pat lie. gùndyti ‘vilioti’, pagunìkis ‘pasiuntinys’ (Skardžius 1941, 131, [111], Endzelīns 1943, 182; plg. Fraenkel 1965, 152, Mažiulis 1971, 105; Schmalstieg 1974, 179–180; Jēgers 1966, 155; Топоров 1979, II, 341–345). Tokiose baltų ir slavų formose u aiškinimas redukcijos laipsniu *˳ šalia *o (plg. Stang 1942, 43, 112) esamajame laike gali remtis paraleline raida baltiškoje grupėje tipo g˳R > bl. guR- ir *H˳C- > bl. uC- grupėje, plg. lie. ùpė, la. upa < ide. *H˳p- ir kt.

Šaltinis:

Иванов 1981, 111–112

Antraštė:

gundyti

Straipsnelis:

Pr. gund- atstatoma, remiantis tokiais vatovardžiais: Gunelauken, Gunlawke, Nergune, Guntawt ir kt. Siejama su lie. gundyti

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 336–337

Antraštė:

gùndyti

Straipsnelis:

[Nagrinėjami baltų ir slavų kalbų šaknų su |*n̥| refleksai] Etimologiniai dubletai: 1) lie. giñti, gìnti // pr. guntwei, lie. gùndyti, s. r., s. sl. гънати.

Šaltinis:

Авксентьева 1975, 49

Antraštė:

gùndyti

Straipsnelis:

Trautmannas pritaria Bezzenbergeriui ir mano, kad pr. gunnimai ‘varome, gename, vejame’ esąs skolinys iš le. gonimy ir kad šalia šio slavizmo prūsų kalboje atsiradusi inovacija guntwei ‘vyti, varyti’. Tačiau nesuprantama, kaip minėta bendratis atsiranda vietoj lauktinos *gunītwei? Inf. guntwei verčia manyti, kad čia turime reikalo su senuoju bl. žodžiu – tą liudija ir sl. гьнати ‘ginti’, plg. giminiškas formas: lie. gùndyti = la. gundît ‘piktam skatinti’; lie. gùndyti : *gunti = lie. stùmdyti (= la. stumdīt) : stùmti; la. gundīt yra naujasis vedinys, todėl -n- čia išsaugotas. [115] Būga (РФВ LXVI 221) taip pat lie. gùnyti ‘ginti, varyti’ laiko senuoju bl. žodžiu. Jeigu taip, tada manau, kad turbūt antrasis bendraties skiemuo yra kirčiuotas, o praes. forma būtų: *gunaũ (ne gùniju. Bl. ir sl. kalbų šaknies forma gun- turbūt atsirado, tą rodo panašios šaknys, sumišus gen- ir gu- (iš kur lie. gujù ‘greitai genu’).

Šaltinis:

Endzelīns DI III (1), 115–116

Antraštė:

gùndyti

Straipsnelis:

žr. pagunikis

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 226