Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gurnas, krytis, smukti, tankus, dilti, gelda.

Antraštė:

gur̃nas

Reikšmė:

kulkšnis, šlaunis’

Straipsnelis:

žr. gūrinti

Šaltinis:

Куркина 1970 (1972), 92–94

Antraštė:

gur̃nas

Reikšmė:

laukys, Fulica atra L.; kulkšnis; arklio užpakalinės kojos alkūninis sąnarys; kulnas; sąnarys; klubai, strėnos (arklių ir galvijų)

Straipsnelis:

Pagrindinė žodžio gur̃nas reikšmė – ‘kulkšnis’. Be to, jis dar reiškia ‘arklio užpakalinės kojos alkūninį sąnarį; kulną; sąnarį; klubus, strėnas (arklių ir galvijų)“. Šių reikšmių sistemą trumpai galima pavadinti ‘kaulo gurnu’. Reikšme ‘laukys’ gurnas pateikiamas atskirai, kaip homonimas (LKŽ III 756). K. Būga kaulo gurną sieja su serbų gùra ‘kupra’, taip pat su lie. (kalno) gùras ‘kauburys’; gū́ra ‘žmogus, vaikščiojantis pagūromis’ (Būga K. RR I 329–330). E. Frenkelis kaulo gurną sieja dar su gū̃rinti ‘mažais žingsneliais susilenkus eiti’, gūrinė́ti ‘palengva, pasilenkus vaikščioti’, gū̃ras ‘žmogus, vaikščiojantis pagūromis’ (LKŽ III 741), la. gūrât(ies) ‘matytis iš tolo, lėtai judėti, pasilenkus ką nors veikti’ ir kt. Šie žodžiai toliau sietini su ide. *geu- ‘būti išgaubtai ar įgaubtai susirietusiam’. Šios šaknies atstovai tolimesnėse kalbose – arm. kuŕn ‘nugara’, gr. γῡρός ‘lanku išlenktas’ ir kt. (Fraenkel LEW 177). Nei K. Būga, nei Frenkelis nekalba apie žodį gurnas reikšme ‘laukys’. Tačiau gal galima Fulica atra pavadinimų gurnas ir gurlas, žinomų iš buvusios Prūsų Lietuvos¹⁶ [¹⁶ Nesselmann G. H. F. Wörterbuch der Litauischen Sprache. – Königsberg, 1850, S. 263: „Gurlas, o, m. das schwarze Schilfhuhn, die Seente, un den Südlichen Hafgegenden. Gurnas, o, m. dass. in den nördlichen Hafgegenden.“], reikšmės motyvacijoje įžvelgti kokį ryšį su minėtais lietuvių ir kitų kalbų žodžiais? Fraenkelio pateikti veiksmažodžiai gū̃rinti, gūrinė́ti, taip pat guriúoti, gurénti, gurė́ti (gùri, -ė́jo), gūrúoti, gùrti (gū̃ra, gùro) (LKŽ III 759) reiškia pasilenkusio ėjimą arbą greitą bėgimą. Labai dažnai šie žodžiai apibūdina paukščių eiseną, plg.: Gūrinėja kaip višta per lietų; Rodos, dar nesenas, o jau gū̃rina lyg žąsiukas; Ilgai lis, kad vištos gūrinė́ja po lauką (LKŽ II 750); Vištos nugū̃rino tūptų (LKŽ III 751). Toks eisenos nusakymas labai tiktų laukiui – vandeninių vištų šeimos atstovui. […] T. Ivanauskas apibūdina laukio eiseną: „Eisena savotiška, greita, paukštis eidamas pakelia uodegą ir krutina galvą“. […] Galbūt laukys ir pavadintas gurnu, atsižvelgiant į jo linkčiojančią eiseną? Gurlas […] būtų tarminis variantas su skirtinga priesaga. Šitoks reikšmės motyvavimas leistų gurnui (gurlui) prisišlieti prie Būgos ir Fraenkelio nurodytos žodžių grupės. Visiems tiems žodžiams būdinga reikšmė ‘būti iškilusiam, išlenktam, styrėti, veikti ką nors susilenkus’.

Šaltinis:

Žukaitė 1980, 72

Antraštė:

gur̃nas

Reikšmė:

šlaunis

Straipsnelis:

[Išvardijamos armėnų-baltų-graikų izoglosos]: arm. kwin ‘ranka’, lie. gur̃nas ‘šlaunis’, la. gùrns, gr. γυῖον ‘galūnė, ranka, koja’.

Šaltinis:

Сараджева 1987, 26

Antraštė:

gur̃nas

Reikšmė:

šlaunis, kulkšnis

Straipsnelis:

Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susidarymą. Dėl ide. palatalizuotų fonemų antrinės palatalizacijos atsiranda tiktai liežuvio priešakinės afrikatos: *ghi̯ > ǰ; *gi̯ > č; ki̯ > čʿ. Ide. *g (gu̯) > arm. č : *gēu- > čiw ‘koja, letena, kanopa, sparnas’ [plg. gr. γυῖον ‘kūno organas, galūnė, ranka, koja’, lie. gur̃nas ‘šlaunis, kulkšnis’, la. gùrns ‘šlaunis’, arm. kuṙn ‘ranka’, s. air. gāu-, gō- ‘melas’].

Šaltinis:

Джаукян 1982, 59

Antraštė:

gur̃nas

Reikšmė:

šlaunis, klubas

Straipsnelis:

Autorius aiškina armėnų kalbos garsinę sandarą. Žodžio pradžioje ide. priebalsiai prieš balsius armėnų kalboje pakito: ide. *g (gᵘ̯) > arm. k: *gur-no-s > kuṙn ‘nugara’ (plg. lie. gur̃nas ‘šlaunis, klubas’.

Šaltinis:

Джаукян 1982, 47

Antraštė:

gur̃nas

Straipsnelis:

(Autorius, naudodamasis turimais urartu kalbos leksikos duomenimis, pateikia įvairių paralelių su ide. kalbomis). kuri ‘koja’ < *geu-ro-; plg. gr. γυῖον ‘kūno dalis, galūnė, galūnė, ranka, koja’, lie. gur̃nas, la. gùrns ‘šlaunis’, arm. kuṙn ‘nugara; rankos su pečiu sujungimo vieta; pusė’, arm. trm. kuṙ ‘ranka’ ir kt.

Šaltinis:

Джаукян 1963, 16

Antraštė:

gur̃nas

Reikšmė:

pėda, kulnas

Straipsnelis:

(Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susidarymą.) Prie tematinių kamienų, be abejonės, priskiriama: arm. kuṙn, -an, -unkʿ < *gurnos (iš *geu- ‘riesti, lenkti’; plg. lie. gur̃nas ‘pėda, kulnas’).

Šaltinis:

Джаукян 1982, 111

Antraštė:

gùrnas

Reikšmė:

kulkšnis, kulnas; kulšis

Straipsnelis:

Forma ‘kulkšnis’ semantiškai motyvuota reikšme ‘gniužulas, rutulys, apvalus daiktas’, plg.: lie. gùrnas ‘kulkšnis, kulnas’, ‘kulšis’ gimininga lie. gùras, gurẽlis ‘rutulėlis’, ‘uolos iškyšulys’, serbų гу̏ра ‘kupra’, gr. γῡρός ‘apvalus, rutulio formos’, γῡρος ‘ratas, apskritimas’ [Pokorny I, 393–398; Fraenkel 3, 177; Berneker SEW I, 363].

Šaltinis:

Петлева 1978 (1980), 47