Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: iešmas, klevinė boba, bušė, dūsėti, alyvnyčia, keršas.

Antraštė:

iẽšmas

Straipsnelis:

Gr. αἰχμή, -ῆς f. iš pat pradžių ‘viršūnė’. Gretinamas su Hes. glosa αἶκλοι· αἱ γωνίαι τοῦ βέλους ir atstatoma *αἰκ-σμᾱ, kurį tokiu būdu gali papildyti lie. iẽšmas, pr. aysmis ‘iešmas’. Su kitu vokalizmu gretinama su tolimesniais graikų žodžiais, kipriečių ἰκμαμένος ‘sužeistas’ (hapaksas, žr. Masson, [...]); ἰκτέα· ἀκόντιον (Hes.) ἴκταρ. Tokiu būdu dar labiau abejotinas ἴγδις bei ἴγδη ‘grūstuvė’.

Šaltinis:

Chantraine DEG I, 41

Antraštė:

iẽšmas

Straipsnelis:

pr. aysmis (aismis; galbūt o-kam.) E. 363 ‘iešmas, ietis’. Lie. iẽšmas ir la. ìesms rodo buvus senesnę lytį *eišmas, kuria gali remtis taip pat ir pr. aysmis. Giminiški gali būti gr. ἰκτέα· ἀκόντιον Hes. ir lo. īcere ‘pataikyti, sužeisti’.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 172

Antraštė:

iẽšmas

Straipsnelis:

Pr. žodžiui aysmis ‘iešmas’ artimiausias atitikmuo yra lie. iẽšmas (iešma; plg. dar. iẽšminis, iešmius ir kt. LKŽ IV, 18), la. ìesms (iesma, iesmenis ME II, 68), kurie paprastai kildiami iš *eišmas (plg. žem. veĩšmus Юшкевич Лит. Сл.), plg. dar Kuryłowicz MN. XAP. I, 1957, 236. Iš kitų paralelių plg. gr. αἰχμή ‘ietis’, kurio forma αἰκλοι kildinama iš *αἰκ-σμᾱ. Loewenthal WS 11, 1928, 60 dar priskyrė αἴξ; kito tipo šaknis spėjama kipr. ἰκμαμένος ‘sužeistas’ arba gr. ἰκτεα [· ἀκόντιον Hesych.], žr. Frisk GEW 1, 48; taip pat plg. lo. īcere. Dėl to galima teigti, kad bl. žodžių šaltinis buvęs *aik’(s)mos, žr. Pokorny IEW, 15.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 65

Antraštė:

iẽšmas

Straipsnelis:

[Straipsnyje apžvelgiami kentum elementai slavų kalbose. Remiamasi rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais]. *jьgь̥la (*ĭgŭlā) ‘adata’ (Berneker SEW, 423, Vasmer REW II, 115), pvz., s. bažn. sl. tiktai vedinys igъlinъ adj., r. iglá, č. jehla (aiškiai rodantis *jъgъ̯la) etc. Šio žodžio etimologija nėra tikra. Paprastai remiamasi pr. ayculo voc. ‘adata’, kuris gali reprezentuoti bl. *aigulā- // *eigulā- (plg. Trautmann BSW, 3). Pokorny IEW, 15 jį prijungia prie *ā̆ik̑- : ī̆k̑- ‘Spiess’; ‘mit einer spitzen Waffe treffen’, o pagrindu ima *ai-g̑u- ‘adata’. Šakies reguliarią sateminę kaitą formą reprezentuoja bl. *aišma- ‘Spiess’: lie. iẽšmas, pr. aysmis ir la. iesms ‘Bratspiess’, kurie turi artimą atitikmenį gr. αἰχμή (*αικσμά) ‘Lanzenpitze’ (plg. Trautmann BSW, 4). POKORNY pastaba dėl kamy, akmuõ : ãšmenys etc. santykio taikoma ir *jьgъla, *aigulā- : aišma- santykiui, o g čia interpretuojamas kaip kentum elementas.

Šaltinis:

Gołąb 1972, 65

Antraštė:

iẽšmas

Straipsnelis:

Žodžio iẽšmas, nors jis ir įprasta yra tiesiog sieti su gr. αἰχμή, etimologija nėra iki galo aiški, kadangi jis gali turėti tokią pačią šaknį, kokią turi ietis, t. y. šaknį ei- [10 išn.: Šaknis ei- čia galėtų būti ta pati kaip veiksmažodžio eiti, plg. eiti ‘lįsti, smeigtis, grimzti’ ] ir priesagą -smas, po i virtusią į -šmas. Dėl priesagos -smas plg. lie. plaũksmas ‘brasta, sielis’, lañksmas ‘lankstas, vingis’, o dėl s virtimo į š plg. lie. dial. ýskus (Lėnas) ir ýškus.

Šaltinis:

Kazlauskas 1968b, 127

Antraštė:

iẽšmas

Straipsnelis:

žr. iešma

Šaltinis:

Stundžia 1994, 20

Antraštė:

iẽšmas

Straipsnelis:

žr. ieškoti

Šaltinis:

Smoczyński 2006, 345

Antraštė:

iẽšmas

Straipsnelis:

[Ginama teorija, kad kai kurie slavų kalbų žodžiai su ide. palatalinių priebalsių kentuminiu atspindžiu yra keltų skoliniai.] Sl. *ig-(ul)- ʻneedleʼ : s. sl. jĭgŭla ʻneedleʼ, rus. igla, č. jehla, sr.-kr. igla, bet lie. iẽšmas; šalia romanų kalbų, giminiški žodžiai yra paliudyti keltų, plg. vid. air. ecg ʻcutting edgeʼ, bretonų ek ʻsharp pointʼ (Pokorny 1959: 19).

Šaltinis:

Gvozdanović 2009, 37