Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: inkstas, gaidra, kestyti, gulta, dibinas, blechiorius, bezecnas, antaras, gatkos, bovas, kelnios, kartinis, grasus, bridnus, kimynas, ateiva, gugas, diegas, bradyti, gauras, gvalbus, keltos, bumbulis, dovyti, drudinti, bukti, balsomas, glumas.

Antraštė:

ìnkstas

Straipsnelis:

Pr. inxcze ‘inkstas’ (EV 128), lie. ìnkstas ‘t. p.’, s. sl. istesě ‘inkstai’ [reikšme skiriasi] nuo s. v. a. eista ‘pautelis, Hode’.

Šaltinis:

Euler 1983, 39

Antraštė:

ìnkstas

Straipsnelis:

Pr. inxcze ‘inkstas’ paprastai pradine laikoma *inxce, pagal kurią spėjama teisinga *inxte. Arčiausiai siejasi su lie. ìnkstas (šalia inkstys ‘įsčios’); la. īkste, îkstis, ikstis, īkši, ikši, īksts (ME I, 835); la. īstri ‘inkstai’ tolimesnis. Elementas -k- yra laikomas antriniu, matyt, ir -n- nėra pirminis (žr. Fraenkel LEW, 188). Be šių pradinių elementų išvedama forma *ist-e, *ist-is, kuri tiksliai atitinka s. sl. ИСТО, r. bažn. sl. исто, истесѣ, r. исто; s. isl. eista ‘kiaušinėlis’ (f.), s. v. a. eiz ir pan.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 59–60

Antraštė:

ìnkstas

Straipsnelis:

Pr. inxcze (jis turbūt nurašant atsirado iš *inxce, o pastarasis savo ruožtu – iš originalo *inxte) E 128 ‘inkstas’: lie. ìnkstas, la. īksts, -s arba īkste, žr. ME s. v. īksts.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 228

Antraštė:

ìnkstas

Straipsnelis:

Alb. veskhë, veskhe f. ‘inkstas’. Anot G. Meyerio [...], padarytas iš trijų skirtingų šaltinių: formos su v- iš vengrų vese ‘inkstas’, pesh iš s. sl. pečenь ‘kepenys’, eskhë – iš lo. esca ‘maistas, jaukas’. Scheftelowitzius šį žodį, kaip pamatinės formos *engʷ-sk- refleksą, sugretino su lo. inguen ‘patinimas, navikas; kirkšnis’; šią etimologiją atmetė N. Joklis. Greičiausiai giminiškas su s. isl. eista ‘testicule’ ir su sl. isto ‘inkstas’ grupe, į kurią galbūt taip pat įeina lie. ìnkstas, la. īksts bei pr. inxcze ‘inkstas’. Albanų-germanų-slavų (ir baltų) izoglosa. Alb. esh- iš *ist-; st : sh – kaip žodyje teshë ‘daiktas, objektas; rakštis’, pl. ‘namų ūkio įrankiai, baldai, drabužiai’ – iš lo. testa ‘lukštas, kiaušas, galva’.

Šaltinis:

Çabej 1968a, 114–115

Antraštė:

ìnkstas

Straipsnelis:

žr. inkstis

Šaltinis:

Stundžia, Venckutė 1986, 77

Antraštė:

ìnkstas

Straipsnelis:

žr. inkstis

Šaltinis:

Eckert 1977, 588–589

Antraštė:

ìnkstas

Straipsnelis:

Lie. ìnkstas, la. īksts, pr. inxcze, lie. dial. inkstis, la. dial. īkste, îkstis, ikstis, īkši, ikši. Etimologiškai giminingi: s. sl. isto (neut.) ‘sėklidė’, pl. istesa ‘inkstai’; s. isl. eista ‘sėklidė’, s. r. jestesĕ (nom. dual.) ‘inkstai’. Ide. *oid- ‘tinti, kilti, didėti’. Abi šaknys kilusios iš ide. veiksmažodžio kilti, didėti, tinti.

Šaltinis:

Steinbergs 1996–1997, 27