Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kūnas, samanė, menkė, kempė.

Antraštė:

kūnas

Straipsnelis:

žr. kumė

Šaltinis:

Schuster-Šewc 1964, 246–252

Antraštė:

kū́nas

Straipsnelis:

Lie. kū́nas ‘organizmas; lavonas’, kūna ‘maita’ gali atitikti la. kûnis ‘vangus žmogus, apsileidėlis; silpnas, liesas gyvulys, ligotas žmogus’ […], kitais la. atitikmenimis jau seniai laikomi kûnis (kūne, kũņa) ‘kūnas; vabzdžio lėlytė, vikšras’. […] Nuo šių giminingų reikšmių būrio ryškiai skiriasi lie. pakū́nė ‘skaudulys, šunvotė’, ‘paviršinis odos sluoksnis; viršutinis sluoksnis, pašaknė’. Kadangi tai kū́nas vedinys, todėl jo reikšmės suvokiamos kaip ‘kas yra prie kūno, po kūnu’. Bet nuostabiu būdu lie. pa-kū́nė savo reikšmėmis sutampa su tokiais la. kalbos žodžiais kaip kuna ‘karpa, išauga’ (šalia kuñña ‘sutinimas (nuo sumušimo)’ ir kûnaîns ‘nelygus, su mažais mazgais, krumpliuotas’) […]. Vediniai kartais būna išlaikę senesnę reikšmę negu pamatiniai žodžiai. Tiek ši medžiaga, tiek ir la. kunis ‘pėdo apačia’, kuņi ‘nupjautų rugių ar javų apatiniai storieji galai’ [166] rodytų, kad lie. kū́nas, kūna yra la. kalboje dar išlikusio būdvardžio kûns ‘apvalus, riebus’ substantyvizuotos formos […]. La. kûns ‘apvalus, riebus’ ir lie. kū́nas ‘kūnas’ kilmės atžvilgiu (‘riebus’ → ‘kūnas’) yra susiję […] [Korektūros prierašas]. Jau atidavus šias pastabas į spaudą, pasitaikė proga susipažinti su A. Bammesbergerio lie. kū́nas etimologija (Bammesberger, Ost und avestisch..., II, 1977, 37–41): lie. kū́nas < *kū́-n-o laikomas ide. *kawə- ‘kauti’ vediniu. […] Iš šių pastabų matyti, kad esama ryšio tarp lie. kū́nas ir la. kûns ‘apvalus, riebus’, o įrodyti semantinį pastarojo žodžio ir *kawə- → kauti giminingumą vargu ar pavyktų.

Šaltinis:

Karaliūnas 1982b, 165–166

Antraštė:

kū́nas

Straipsnelis:

[A. Bammesbergeris] sieja lie. kūnas ‘Körper’ su lie. káuti ‘schlagen’ (kaip no-vedinį).

Šaltinis:

Udolph 1979, 345

Antraštė:

kū́nas

Reikšmė:

туловище

Straipsnelis:

M. Rudnickis (1931, 280–281) sl. *kъnorzъ traktuoja kaip *kъn-ъr-ozъ, kuriame kъn- yra šaknis, siejama su le. kien ‘ствол, колода’, lie. kū́nas ‘туловище’.

Šaltinis:

Кретов 1994, 200