Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: kanka, jauris, durbis, dirgti.

Rezultatai

Antraštė:: kanka
Straipsnelis:: žr. kančia
Šaltinis:: Buck 1949, 1117

Antraštė:: kankà
Reikšmė:: kančia
Straipsnelis:: Gr. κάγκανος ‘sausas’ […]. Senas ekspresyvus žodis gretinamas su žodžiais, reiškiančiais ‘alkis, kančia’: gr. su e balsiu, κέγκει· πεινᾶ (Phot.), bet ar glosa yra taisyklinga ir iš ko kilo žodis? Be gr., lie. keñkia, inf. keñkti, s. isl. hā ‘kankinti’. Veiksmažodiniai daiktavardžiai: lie. kankà ‘kančia’, germ. go. hūhrus ‘alkis’ su huggrjan ‘būti alkanam’. Schulze, Kleine Schriften, 329 taip pat primena neaiškias Hes. glosas: κακιθής· ἄτροφος ἄμπελος, κακιθές· χαλεπòν, λιμηρές, κακιθά· λιμηρά. Iškeliama antro žodžio giminystė su ἰθαίνω, αἴθω, bet šiuo atveju pirmasis žodis taip pat gali būti κακóς. žr. Pokorny IEW, 565.
Šaltinis:: Chantraine DEG II, 478

Antraštė:: kánka
Reikšmė:: Kiefer, Föhre
Straipsnelis:: Tą pačią kaip ir lie. (š. žem.) kánka ‘Kiefer, Föhre’, paliudytas senosiose dainose ir pasakose, šaknį turi dūrinys kankórėžis ‘Kiefer-, Tannenzapfen’, -olas priesagos vedinys kankólas ‘Klößchen (für die Suppe), Kieferzapfen, übertr. ein kleiner Mann, ein Kind’, kankolỹnė ‘die Suppe, die mit Klößchen aus geriebenen Kartoffeln oder Mehl zubereitet wird’ (paplitęs ne tik Žemaitijoje, bet ir vakarų aukštaičių plote); semantiškai artimas yra -ulis priesagos vedinys kankùlis ‘die Kornrade, ihre Samen’ (Als). Iš r. a. kùnka yra išvestas kuñkalas ‘ein rundes, hängendes Ding, Klößchen’ (Ds, Ppl). Įmanoma, kad Žemaičiuose (gal ir Kuršiuose) pušis ir kasdienėje kalboje buvo vadinama kanka, vėliau žodį išstūmė sinonimas pušìs. Kitose tarmėse (pietų, rytų Aukštaičiuose) pažįstamas kánka ‘ein Bord für Geschirr, ein Bord mit Löchern für Löffel, Gabeln, Messer; ein flaches Brett mit Löchern in die Pflücke eingesetzt werden, zur Versträrkung der Wand’, kùnka ‘eine Vorrichtung aus zwei Balken, durch die von beiden Seiten Pflöcke zur Befestigung der Wand eingesetzt werden’ (Kp, Vb, Ps), pastarasis dėl panašios reikšmės ir formaliai (r. a. un atitinka v. a. an) galėtų būti traktuojamas kaip kánka. Kai kurios lie. kánka ir kùnka reikšmės susijusios su mediena, medžiu, kitos – tiesiogiai su medžiu (tam tikros formos ir paskirties). Tai įgalina šiuos žodžius susieti su žem. kánka ‘Kiefer’. Tikėtina, kad su minėtais lie. žodžiais gali būti susijęs ir la. kùoks ‘medis’, kuris šiaip jau gretinamas su lie. kúokas ‘ein Stock mit einem dicken Ende’. Tai liudija panaši ar sutampanti la. kùoks ir lie. kánka semantika. Be to, pasak Karulio, pirminė rytų baltų žodžio [jis aptaria la. kùoks] reikšmė galėjo būti šaka, lazda, ir vėliau jis galėjo tapti bet kurio medžio pavadinimu. Labai įmanoma, kad suo. känd ‘medžio kamienas’, kamm ‘beržas’ yra finų baltizmai.
Šaltinis:: Grinaveckis 1995, 145–148