Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: kankorėžis, grumenti, labanakt, Venta, šintis, mažokas, žėbėti, kušlikas, karia, balnininkas (-inykas), lunkausis, tricas, klaugas.

Rezultatai

Antraštė:: kankórėžis
Reikšmė:: Kiefer-, Tannenzapfen
Straipsnelis:: Kartu su lie. (š. žem.) kánka ‘Kiefer, Föhre’, paliudytu senosiose dainose ir pasakose, tą pačią šaknį turi pirmiausia kankórėžis ‘Kiefer-, Tannenzapfen’. Tai dūrinys, kurio pirmasis sandas yra kánka, o antrasis – rėžis, kuris, be kitų reikšmių, reiškia ir gabalą. Tad darybinė kankórėžis reikšmė būtų ‘pušies, eglės gabalėlis’.
Šaltinis:: Grinaveckis 1995, 145

Antraštė:: kankórėžis
Straipsnelis:: [Aptariami baltizmai čekų kalboje.] Su lie. kankórėžis, kenkórėžis, taip pat plg. la. ciẽkur(i)s, ciekur̃zis, ciekurs ‘шышка’, siejamu su lie. karóti, la. karāties, kárti (Frenkelis I, 215-216), gretintinas ček. krákora ‘сасновая шышка’, ‘малая шышка’.
Šaltinis:: Лучыц-Федарэц 2003, 296

Antraštė:: kankórėžis
Reikšmė:: čiekuri
Straipsnelis:: žr. kankalai
Šaltinis:: Paegle 2005, 96

Antraštė:: kankórėžis, kankorė́žis
Straipsnelis:: Lie. kìrkužė, la. cirkuzis ir panašiai skambantys tarminiai kankorėžio pavadinimai siejami su la. ciekurs bei kuronizmu cinkuris. Manoma, kad greta *kerk- buvęs ir jo variantas *kenk-. Pastarąjį bandoma lyginti su lie. kankórėžiu (plg. ME 1, 393; Fraenkel 1955–1965, 216), XVII a. užfiksuotu ne tik vakarų aukštaičių tarmės Mažosios Lietuvos rankraštiniame žodyne Clavis Germanico-Lithvana, bet ir rytų aukštaičio Sirvydo žodyne (plg. Pakalka 1979, 740). Ar ne paprasčiau būtų šio dūrinio (plg. variantus kankorė́žis, kankóraižis, kankaróžis, kankóžėris, kankurė́žis, kunkórėžis, kunkurė́žis; kankõrai) pirmąjį dėmenį sieti su senu garsažodiniu reduplikaciniu (dėl šio žr. Brugmann 1906, 46tt.; Gamkrelidze, Ivanov 1984, 219tt.) dariniu kañkalas (fiksuojamu nuo raštijos pradžios), paprastai žyminčiu karvėms po kaklu rišamą varpelį?; žr. kañkalas. Antrasis aptariamo dūrinio dėmuo – veiksmažodis rė́žti (Smoczyński 2007, 253), giminiškas sl. *rězati ‘pjauti, mušti’ ir turbūt kilęs iš ide. *u̯rēg’- ‘laužyti’, plg. gr. ῥήγῡμι ‘laužau’ (Trautmann 1923, 245t.; Fraenkel 1955–1965, 245; Pokorny 1959, 1181t.; Sabaliauskas 1990, 85; Smoczyński 2007, 212). Šis dūrinys taip pat gali būti kilęs iš *kankalorėžis / *kankaloraižis. Pirmasis jo dėmuo patrumpintas, matyt, dėl lengvesnio tarimo.
Šaltinis:: Ambrazas 2010a, 99