Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kaplys, meisa, godus, kauburys, guogis.

Antraštė:

kaplỹs

Straipsnelis:

E. Nieminenas mano, kad suom. pahla ‘rykštė, virbas’ ir estų kõblas ‘kaplys’ (< prafinų *kopla), kurie kaip skoliniai susiję su lie. baslỹs ir lie. kaplỹs (la. kaplis) veikiausiai buvę neutrum nomina instrumenti su -an. Prafinų *kopla galėjęs atsirasti iš neutrum *kaplan (s. la. kapls) arba iš f. *kõpla (~ lie. kópla ‘tam tikras kirvis’).

Šaltinis:

Palionis 1961, 249

Antraštė:

kaplys

Straipsnelis:

Lie. kaplys, la. kaplis : lie. kapoti, la. kopat, giminiški s. sl. kapati ‘kasti’. Semant. plg. gr. σκαπανη : σκάπτω ‘kasti’, v. a. hacke : v. a. hacken ‘kapoti’ ir t. t. Dar šią sąvoką žymintys žodžiai paprastai sietini su žodžiais, reiškiančiais ‘kirvis’, ‘kastuvas’, ‘mušti’ ir t. t.

Šaltinis:

Buck 1949, 502

Antraštė:

kaplys

Straipsnelis:

žr. matikas

Šaltinis:

Buck 1949

Antraštė:

kaplỹs

Straipsnelis:

[Manoma, kad priešistoriniais laikais Rytų Europos nestepinės juostos žmonės buvo susiję su žemdirbyste ir kad šių žmonių kalbose žemdirbystės leksika turi reprezentuoti labai archajišką leksikos sluoksnį, siekiantį gilią senovę. Todėl ištyrėme pagrindinių žemdirbystės terminų etimologiją, norėdami nustatyti, kiek šie terminai reprezentuoja bendrus ide. archaizmus, kiek bendras baltų–slavų inovacijas ir kiek atskiras baltų ir slavų inovacijas. Jeigu atitinkamus žodžius galima traktuoti bendrabaltiškais ir bendraslaviškais (praslaviškais), tai dėl vietos stokos apsiribojame tik jų nurodymu, – jeigu ne, tai nurodome ir kitų baltų ir slavų k. žodžius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbės formos etimologijai paaiškinti nurodomos tik sunkesniais atvejais.] Lie. kaplỹs // kãplis m., kaplė̃ f. : prasl. motyka (pvz., s. sl. motyka, le. motyka ir t. t.). Lie. žodis yra aiškus vedinys iš kapóti ‘hachen, spalten, hauen’ (= sl. kopati)¹⁰ [plg. le. kopaczka], tačiau slavų žodis, kuris klaidingai laikomas skoliniu iš šnek. lo. mattiuca ‘vėzdas, kuoka’, priklauso archajiškiausiam žemdirbystės įrankio pavadinimui, giliai įaugusiam į slavų folklorą (plg. Gasparini E. Il matriarcato slavo. Antropologia cultura dei Protoslavi. Firenze, 1973, 37–43), todėl negali būti skolinys iš šnek. lo.: be to, tai neįmanoma fonologiškai, nes iš mattiuca lauktume *motjika arba s. sl. moštika, le. *mocyka, r. *močika ir t. t.

Šaltinis:

Gołąb 1982, 130

Antraštė:

kaplỹs

Straipsnelis:

žr. kapoklis

Šaltinis:

Мартынов 1978, 24–25