Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: karštas, brautis, -jasi.

Antraštė:

karštas

Straipsnelis:

Lie. karštas, la. karsts, šalia la. karst ‘karštėti’, kilę iš šaknies lie. kurti, la. kurt, s. sl. kuriti sę ‘rūkyti’, go. hauri ‘anglis’, s. isl. hyrr ‘ugnis’. Ide. kalbose, išskyrus bl.-sl. ir germ. kalbas, aiškaus skirtumo tarp reikšmių ‘karštas’ ir ‘šiltas’ nėra. Šių reikšmių žodžiai, išskyrus veldinius, kurie < ide. *gᵂher – ir ide. *k̑el-, dažniausiai susiję su sąvokomis ‘virti’, ‘degti’.

Šaltinis:

Buck 1949, 1077–1078

Antraštė:

karštas

Straipsnelis:

Slavskio (Sławski F., Słownik etymologiczny języka polskiego, III, 1 (11), Kraków, 1966) siūlymas žodį krasa gretinti su lie. kárštas, dėl formos bei fonetikos neatitikimo, rodosi besąs labai abejotinas (Slavskio nurodytas santykis *korkъ : krak mažai čia gelbsti). Praleisdami Pizanio (Paideia1953, VIII, 312) aiškinimą (< *krōsā, tariamai giminiško gr. χρῶμα < *krōsm̥n), išskirsime A. Vajano straipsnį „Ruse kráše plius bea“, atspausdintą rinkinyje Mladenovo garbei (Sofija 1957, 238), kuriame r. краше siejamas su veiksmažodžiu *krěsiti (ē ilgasis), r. воскресить.

Šaltinis:

Трубачев 1967 (1969)b

Antraštė:

kárštas

Straipsnelis:

Gr. κέραμος m. ‘molinis ąsotis, čerpė, stogas’ […]. Tai techninis terminas be nustatytos etimologijos. Gretinimas su κερά-σαι, κεράννυμι nėra beprasmiškas, bet neįrodomas. Galvojama apie lo. cremāre, tačiau keramika yra išdegama, o ne svilinama, ir gretinimas kelia sunkumų formos požiūriu. Kitas sugretinimas pateiktas Pokorno žodyne IEW, 571 t., kaip tik su lie. kárštas, go. haúri neutr. ‘anglis’, s. v. a. herd ‘židinys’ ir toliau. Neturime nieko, kad (nepaisant Kretschmer, Glotta 1921, XI, 284) esą galėtume išvesti iš toponimo Κέραμος.

Šaltinis:

Chantraine DEG II, 516

Antraštė:

kárštas

Straipsnelis:

žr. keršas

Šaltinis:

Georgiev 1977, 225

Antraštė:

kárštas

Straipsnelis:

žr. varna

Šaltinis:

Kortlandt 1985, 121

Antraštė:

kar̃stas

Reikšmė:

laidojimo dėžė

Straipsnelis:

[Aptariant skolinių šaltinių nustatymo problemą, analizuojami žodžiai:] lie. kar̃stas = ker̃stas, la. šķirsts ‘dėžė, karstas’ ir suomių kirstu ‘dėžė, karstas’, lyvių škir̄st ‘didelė dėžė’. Visi jie yra iš vieno šaltinio. Baltų formos atspindi įprastą trijų laipsnių ide. kaitą: *e (ker̃stas) / *o (kar̃stas) / nulinis (šķir̃sts). Kadangi kaita lietuvių kalboje ker̃stas / kar̃stas ‘laidojimo dėžė’ visai sutampa su kaita ker̃stas / kar̃stas ‘kirstukas’, galima manyti, kad lie. ker̃stas ir la. šķir̃sts yra baltiškos kilmės. Lie. ker̃-s-tas ‘laidojimo dėžė’ sugretinimas su ker̃-s-las ‘kaltas’ ir kir̃sti dar paryškina analizuojamų baltiškų žodžių etimologiją. Forma su *o atliepimu [212] (lie. kar̃-s-tas) semantiškai ir genetiškai sutampa su lie. prã-kar-tas ‘ėdžios’ (‘išskobtas lovys’). La. šķir̃ts etimologija paaiškėja sugretinus jį su lie. sker̃sti. Semantiniu aspektu visi baltiški žodžiai gali būti sugretinti su r. колоба ‘karstas’, ‘lovys gyvuliams šerti’ ir t. t. Formos su „judriuoju -s“ ir be jo la. šķir̃ts – lie. ker̃stas ‘karstas’ visai sutampa su tokiu pat šių formų pasiskirstymu lie. sker̃stas – ker̃stas ‘kirstukas’. Siūloma etimologija leidžia nustatyti patikimesnius skolinimosi kelius: lie. ker̃stas →lyvių kirst, suomių kirstu; la. šķir̃sts → lyvių škir̄st.

Šaltinis:

Откупщиков 1967a, 211–212

Antraštė:

kar̃stas

Reikšmė:

kirstukas

Straipsnelis:

žr. karstas

Šaltinis:

Откупщиков 1967a, 211–212

Antraštė:

kárštas

Reikšmė:

[vok.] heiß

Straipsnelis:

žr. keršas

Šaltinis:

Georgiev 1977, 225

Antraštė:

kárštas

Straipsnelis:

[Arm.] xarem […] ‘deginu, verdu’; xaršem […] ‘verdu, deginu’; xorovem ‘kepu; kepinu’. Greičiausiai giminiški su s. i. kūḍ??ayati ‘degina’ […], lie. kuriù, kùrti ‘heizen’, la. kuru, kurt ‘kurti’, bažn. sl. kurjǫ, kuriti sę ‘rūkyti’, go. haúri n. ‘anglis’, pl. ‘anglių ugnis’, s. isl. hyrr ‘ugnis’. […] Su s-išplėtiniu yra lie. kárštas ‘heiß’, kar̃štis ‘Hitze’, la. kar̂sts ‘karštas’, kar̂st ‘tapti karštam’, kar̂sêt ‘įkaitinti’. […] [254] […]. Tokio pat balsio laipsnio [ide. redukuotas o] yra xaršem, [kaip xarem, lie. kùrti], kuris tarp kitko rodo s-išplėtinį kaip ir la. kar̂sêt ir kiti. o balsį, kurį turi lie. kárštas, atspindi arm. xorovem. Taigi čia yra ypatingas arm.-bl.(sl.) giminystės atvejis. [Dar žr. kurti]

Šaltinis:

Solta 1960,253t.

Antraštė:

kar̃stas

Reikšmė:

гроб

Straipsnelis:

Atrodo, autoriui [Otkupščikovui] pavyko įrodyti, kad lie. kar̃stas, la. šķir̃sts ‘гроб’ nėra paskolinti iš kitų kalbų, o yra baltų dariniai. Iš tikrųjų ir semantiškai, ir fonetiškai šiuos žodžius galima sieti su šaknimi *(s)ker- ‘kirsti, pjauti’ [6 išn.: įdomu, kad anksčiau panašiai yra manę K. Būga ir J. Endzelynas. Vėliau K. Būga šios nuomonės atsisakė...]. Abejotina tik, ar lietuvių kalboje egzistuoja žodis ker̃stas, turįs reikšmę ‘гроб’, nors jį pateikia ir E. Frenkelis savo žodyne, nurodydamas į K. Būgos ir P. Skardžiaus darbus. Tačiau ir Būga, ir Skardžius žodį ker̃stas težino tik reikšme ‘землеройка’, o LKŽ kersto ‘гроб’ irgi nėra fiksuoto. Tačiau tai nejudina J. V. Otkupščikovo pateiktos etimologijos pamatų, o, be to, baltų dialektuose toks žodis galėjo ir egzistuoti, plg. s. r. ir r. dial. керста.

Šaltinis:

Kazlauskas 1968c, 146

Antraštė:

kárštas

Reikšmė:

heiß

Straipsnelis:

žr. kurti

Šaltinis:

Casaretto 2004, 134

Antraštė:

kárštas

Straipsnelis:

žr. samtis

Šaltinis:

Vijūnas 2009, 100–104