Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kaušas, šiurštas, smakaulė, keimaruotis, prastas, malūnas, raubti, dūsia, naudoti, ušai.

Antraštė:

káušas

Straipsnelis:

R. ковш paprastai aiškinamas kaip skolinys iš lie. káušas. Teisingesnė atrodo mintis, kad lietuviškas žodis vėlesniais laikais buvo pasiskolintas iš rytų slavų ковш, br. коўш. Dėl to r. ковш ir lie. káušas atitikmenų reikia ieškoti Rytų Europos ir Azijos kultūrinių žodžių tarpe, plg. oset. ūs / os ‘indelis, puodelis’, s. i. kośa- ‘kubilas, kubiliukas’, arm. kuž ‘puodas’ ir kt.

Šaltinis:

Трубачев 1966, 302

Antraštė:

káušas

Straipsnelis:

Kad lie. káušas, la. kaûss yra baltiškas žodis, o ne skolinys iš slavų, rodo fonetika (junginys -auš- yra būdingas baltams (plg. áušti) kitaip nei rusų junginys овш-; junginys su pradžios priebalsiu taip pat būdingas baltų kalboms, o rusų kalbai tokios struktūros žodžiai yra svetimi). Lie. káušas turi abliauto formų kiáušas, kiáušė ir guturalinio *k̑; kau-š-ẽlis ir kau-k-ẽlė, káu-š-as ir káu-k-olė, su lie. káušas yra susiję ir lie. kaũšti, pakáušis (= la. pakausis), o r. ковш yra visiškai izoliuotas. Slavų kalbose paliudyta viena ковш reikšmė, o lietuvių ir latvių kalbose yra ir senesnė reikšmė „kaukolė“. Taip pat neabejotinas baltizmas suomių kauha rodo, kad bl. buvo *kauša, ką remia lo. caucum, gr. καθκíον. Taip pat iš ковш paplitimo slavų areale matyti, kad jis yra ribotas: žodis paplitęs lenkų, baltarusių, rusų ir ukrainų žemėse, kur paplitę ir kiti baltizmai, plg. жлукто, яндова, дойлид(а) ir t. t.; dažnai ковш minimas nelietuviškuose senosios Lietuvos dokumentuose. Tai leidžia neabejoti lie. káušas, la. kaûss baltiška kilme (sietina su s. i. kṓçah „сосуд; чан“, gr. καθκíον „чаша“, lo. caucum „кубок“) ir slavų ковш laikyti skoliniu iš baltų. Etimologiškai lie. káušas, la. kaûss sietinas su lie. káuti, la. kaût, lie. kaũšti, la. kaûst. Lie. káušas raida buvo tokia: káuti „рубить, вырубать“ (pirminis veiksmažodis) → káušas „вырубленный из дерева, выдолбленный сосуд“ (veiksmažodis daiktavardis) → a) kaũšti „выдалбливать“ (daiktavardinis veiksmažodis, išsaugojęs pirminio veiksmažodžio reikšmę); b) kaũšti „пьянеть, хмелеть“ (daiktavardinis veiksmažodis, neišsaugojęs pirminio veiksmažodžio reikšmės). R. кувшин atsiradimas iš ковш nekelia abejonių: кувшин vertintinas kaip skolinys iš baltų – *kaušìnas, kuris atsirado iš káušas (tas pats modelis kaip par̃šas ir paršìnas, vaĩkas ir vaikìnas), dar plg. la. kausin̡š ir kt.

Šaltinis:

Откупщиков 1970, 186–192

Antraštė:

káušas

Straipsnelis:

žr. krėslas

Šaltinis:

Sabaliauskas 1966d, 111

Antraštė:

káušas

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. коўшч ‘indas geriamam vandeniui iš kibiro pasemti’ daugiau žinomas kaip archaizmas, žr. AK 248 nr.; dažnesnė reikšmė ‘samtis’, ‘bertuvė (grūdams samstyti ar vėtyti)’, ‘stambus pirties samtis karštam vandeniui’, ‘toks indas miltams pasemti ir nešti’, ‘indas vandeniui iš valties semti’ ar pan., plg. AK 815 t.; БРС 398; dar žr. Jablonskis LŽ 106 L, 265, 329. Iš kitų slavų kalbų žinomi r. ковш (s. r. ковшь ‘indas su rankena skysčiams semti, atsigerti; samtis’, ukr. кiвш (kilm. ковша́) ‘samtis, semtuvas’, le. trm. kowsz ‘medinis samtis’ SJP II 508 (sen. ir kusz(yk), kauszyk). Lie. káušas paskolintas ir vokiečių (ne tik rytpr.), o iš pastarųjų patekęs dar į danų, švedų kalbas; jį turi ir suomių kalbos. Žr. Fasmeris ЭСРЯ II 273, Frenkelis LEW 231 t., Slavskis SEJP III 22 t.

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 62

Antraštė:

káušas

Straipsnelis:

R. ковш – skolinys iš bl. (lie.) káušas. Lauktinas *куш paliudytas XVI a. le. kusz(yk). R. ковш paliudytas 1357 m., bet paskolintas gal ir anksčiau. R. кувшин greičiausiai paskolintas iš bl. *kaušīnas.

Šaltinis:

Кипарский 1973, 68–69

Antraštė:

káušas

Straipsnelis:

[Recenzuojamas V. Kiparskio rusų istorinės gramatikos trečias tomas, kuriame aptariami ir literatūrinėje rusų kalboje vartojami baltizmai]. R. ковш (nuo 1357 m.) < lie. káušas.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1977, 384

Antraštė:

káušas

Straipsnelis:

Atskirais atvejais slavų žodžiuose yra baltiškas kamienas ir baltiška priesaga, bet atitinkamo žodžio baltų kalbose nėra užfiksuoto. Pavyzdžiui, ru., br., ukr. кувши́н (кукшин, каўшын) (lie. káušas – *kaušinas [Фасмер ЭСРЯ II 397–398], br. dial. лапiкла ‘большая заплата’ (lie. lópyti ‘латать, ставить заплату’ – *lopykla/s/) […] plg. la. lãpeklis ‘починка’.

Šaltinis:

Лаучюте 1972, 92