Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kedėti, atžubu, dievo jautelis, kesčios, apstėgti, keniauša, kapoklė, įkūninimas, klauksėti, nameišis, gelbinėti, dilgsėti, drangas, drangai, draugovė, dragūnas, delnas, delna, bičiulis, gavėti, išmaitinti, apušis, gabšta, brokavonė, avìžius, kaptelėti, garėti, kipšas, irštva, kaištuvas, ankštinis, brunšas, atsailė, gairė, ankšteras, buželis, gunžys, brūzgulis, kerdžia, kiaulutė, ačiū, kaitėti, gleižus, ješ, ganėti, bradyti, bradau, dešinas, kibšas, grū̃zdas, aušta, ankštaras, dėdienė, ančiukas, gyvatė, išmanas, jaungimis, griausmė, garmėti, iešmius, klanksėti, jėgti, kepurė, klagėti, giesmė, kaubrė, griūti, gvairyti, geinė, baužti, grabėzdai, čiabyti.

Antraštė:

kedė́ti

Reikšmė:

trūkinėti, plyšti

Straipsnelis:

žr. kedenti

Šaltinis:

Мартынов 1968, 64

Antraštė:

kedė́ti

Reikšmė:

įtrūkti, trakštelėti, įskilti

Straipsnelis:

[Šaknys, kurių s-mobile stovi prieš priebalsį, tėra vien struktūriniai šaknų variantai, turėję komponentą s po to paties priebalsio (šis priebalsis galėjo būti išplėstas):] 1. Šaknis *ks- ‘mušti, (ir nužudyti), kirsti, traiškyti, kalti, kasti, rausti, gremžti, kasyti, liesti’ [138]: variantas *k- – s. i. kr̥dhuḥ ‘nukirstas, sutrumpintas’, persų kāfađ ‘kasa’, gr. κόπτω ‘smogiu, nukertu’, κάπετος ‘urvas, griovys, kapas’, κεντέω ‘duriu’, lo. carpo ‘nuplėšiu, smulkinu, skaldau’, cudo ‘mušu, beldžiu, kalu’, s. v. a. häre, härwen ‘aštraus skonio’, houwan ‘kirsti’, hantag ‘aštrus’, humbal ‘kamanė’, toch. B kau- ‘nužudyti’, lie. kedė́ti ‘trakštelėti, įskilti’, kė́daras ‘atraiža’, kapóti, kãpas, kir̃pti, kir̃sti, kálti, káuti ‘mušti, kirsti, smogti’, kamãnė, prasl. kopati, krajь, krojiti, krivъ, *čьr̥ta, *kortъkъ ‘trumpas’, *kolti ‘durti, smeigti’, kolъ, kovati, čȩti ‘pradėti’, konьcь, komolъ ‘beragis, baužas’, komarъ, čьmelь ir kt.

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 137–138

Antraštė:

kedė́ti

Reikšmė:

plyšti, sprogti, trūkinėti, sutrūkti, suplyšti, atsidaryti

Straipsnelis:

žr. kėdoti

Šaltinis:

Schuster-Šewc 1985, 744–745

Antraštė:

kedė́ti

Straipsnelis:

žr. akis

Šaltinis:

Schmalstieg 1991 (1992), 71

Antraštė:

kedė́ti

Reikšmė:

barsten

Straipsnelis:

[Aptariama Winterio dėsnio svarba baltų ir slavų etimologijos studijoms. Dar neaišku, ar Winterio dėsnis veikė prieš ide. *‑dH‑ grupę. Pvz.:] lie. kedė́ti, kedù ‘barsten’ kilo iš šaknies *(s)kedh₂- ‘zersplitten, zerstreuen’.

Šaltinis:

Young 2008a, 207

Antraštė:

kedė́ti

Reikšmė:

retėti, erdėti, rigzti < *skirtis, skleistis

Straipsnelis:

Lietuvių kalbos veiksmažodis turintis vokalinį plėtiklį -e- ir vienu konsonantiniu plėtikliu išplėstą šaknį, pvz., šiuo atveju *sk-. Šis veiksmažodis turi šakninių refleksų ar vedinių kitose indoeuropiečių kalbose. Lie. kedė́ti, kẽda / -ė́ja ‘retėti, erdėti, rigzti’ < ide. *sk- / *sek- ‘kirsti, skelti’; ide. *(s)kedh₂- ‘kirsti, skelti’; s. i. skhadate ‘skelia’, gr. σκεδάννυμι ‘blaškyti, vaikyti; skaldyti’, toch. B śtata ‘du streutest’. Vediniai: av. sciṇdaiieti ‘zerbricht, zerstört’ ir kt., gr. σκίδνημι ‘išsklaidau’, (σ)κίδαμι ‘t. p.’., s. ang. scateren ‘mit Gekrach auseinander reiβen, laut lichen’.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 145; 227–228