Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: kelys.

Rezultatai

Antraštė:: kelys
Straipsnelis:: Daugelis ide. kalbų (išskyrus bl.-sl.) yra išlaikę senąjį ide. prokalbės kelio pavadinimą, kilusį iš ide. *g̑enu ‘kelias’, tačiau dar lieka daug fonetinių neaiškumų. Lie. kelys, la. celis, s. sl. kolěno ir t. t. giminiški gr. κώληφ ‘kelio įdubimas (hollow of the knee)’, gr. κῶλον ‘galūnė’, gr. σκέκος ‘koja’.
Šaltinis:: Buck 1949, 243

Antraštė:: kelỹs
Straipsnelis:: F. Slavskis le. czeladź ‘šeimyna, tarnai’ jungia iš karto su dviem lie. žodžiais: kelỹs ir kiltìs. Lie. kelỹs sykiu su lie. kelė́nas, la. ceļi ‘kẽliai’, s. sl. kolěno ‘kelys’ sudaro vieną žodžių grupę; o lie. kiltìs sykiu su kìlti, kélti (= la. cilt, celt), lo. ex-cellere ‘prasikišti’, lo. celsus ‘aukštas’ ir t. t. – jau visai kitą, šių dviejų grupių priklausymas tai pačiai gim. žodžių šeimai kol kas neįrodytas.
Šaltinis:: Urbutis 1958, 217

Antraštė:: kelỹs
Straipsnelis:: Lie. kelỹs, kelė́nas, la. celis ‘kelys’, ķȩl̃na ‘vištos koja’ artimiausiai stovi šalia sl. *čelnъ 1. ‘przegub w ciele ludzkim lub zwierzęcym; kolanko na źdźble rośliny’, 2. ‘część ciala między dwoma przegubami’ : slov. člȇn 2. ‘t. p.’, le. czlon ‘część skladowa, element jakiejś większej calości’, r. члéн ‘narys, corporis membrum’ – iš *kel-nŭ. Kamienas *članъ < *čolnъ.
Šaltinis:: SłPr II, 125–126

Antraštė:: kelỹs
Straipsnelis:: Lie. kelỹs, rytų lie. kẽlias ‘kelėnas’ : ‘giminė, padermė, karta’, la. celis ‘kelėnas’ – artimiausi atliepiniai šalia sl. *čeadь ‘šeima, giminė, padermė, tarnai’ : le. XIV a. czeladź (XV a. ir czaladź, czeledź ‘tarnai, patarnautojai, ludzie z najbliższego otoczenia’, taip pat ‘giminė, padermė’, s.-kr. nuo XIII a. čȅljād f. ‘žmonės’, r. чéлядь f. ‘liaudis, prasti (paprasti) žmonės’ – iš tos pat šaknies kaip sl. *kolěno ‘kelys’. Mažiau įtikinamas ryšys (w świetle ostatnich badań) su skr. kúla-m n. ‘giminė, karta, veislė’, ‘minia, būrys’, gr. τέλος ‘kariuomenės būrys’, air. cland, clan ‘palikuonis’.
Šaltinis:: SłPr II, 134

Antraštė:: kelỹs
Straipsnelis:: Gr. κῶλον neutr. gyvulio arba žmogaus kūno dalis, paprastai ‘kojos’ […]. Aiškaus sugretinimo nėra. Primenami baltų ir slavų kalbų žodžiai, turintys kitą vokalizmą: s. sl. ir r. kolěno ‘kelis’ ir t. t., lie. kelỹs. Žr. daug Pokorny IEW, 928 sujungtų faktų. Gr. σκέλος gali būti giminiškas, žr. s. u. Specht KZ, LV, 1927, 19; reikia įterpti κόλσασθαι· ἱκετεῦσαι (Hes.), bet ar tai autentiška forma?
Šaltinis:: Chantraine DEG II, 605