Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kepurė, pobūvis, randas, giedotojas, šarvas, indauja, akti, brūnasis, pekas, kilus, burbti, sėmenys, lakšiniai, kliausčias, syrupas, Alkos kakta, tarpas, savas, palėjus, atlamyti, urgti, gaimaruoti, praverus, skybti, baužuma, saikyti, smogti, podukrė, gųnžys, treigys, aldoti, tyčia, drudinti, stiebtis, sliūksóti, sėti, bildėti, nėra, jeik-, pinnịgas, kyga, yškus, brangenybė.

Antraštė:

kepurė

Straipsnelis:

Lie. kepurė, la. cepure, č. čepice giminiški gr. ὀκέπας ‘viršelis’, visi kilę iš ide. *(s)kep- ‘dengti’. Plg. av. xaoδa-, kuris galbūt giminiškas lo. cūdō ‘odinis šalmas’ ir kilęs iš ide. *(s)keudh-, išplėsto šaknies *skeu- ‘dengti’ varianto.

Šaltinis:

Buck 1949, 433

Antraštė:

kepùrė

Straipsnelis:

Le. kania 2. ‘(skrybėlės) kraštai’. Neįtikėtina, kad šis le. žodis, kaip ir s. le. dial. kaniasta czapka ‘kepurė’, dial. kaniak ‘t. p.’, kaniasty człowiek ‘kepurėtas žmogus’ kaip nors sietųsi su le. kania ‘peslys’. Skrybėlė su kraštais – tai sena tiek sl., tiek kitų senosios Europos gyventojų drabužių dalis. Ankščiau pateiktus žodžius galima laikyti leksikos reliktais, kurie šių dienų le. kalboje ekvivalentų neturi. Kadangi skrybėlės kraštai yra uždanga nuo lietaus, saulės (kaip ir kepurė – ‘galvos apdangalas’), tai minėtas leksemas be abejonių galime gretinti su s.-kr. dial. kȁnje ‘akių vokai’ (plg. prasl. *vĕko ‘vokas’, t. y. ‘uždanga’, le. powieka), slov. kánjav ‘žmogus, kurio suvelti plaukai’ (plg. ‘suvelti plaukai užkrito ant akių’). Čia galima skirti ir le. dial. kania ‘skėtinis grybas (Lepiota procera)’. Šaknis kan- yra kilusi iš kap-no, kuri remiasi *kap- ‘uždengti’. [5]. Ta pati šaknis *kap- fiksuojama šiaurės sl. *kapьcь s. ‘šlepetė’ (pažodžiui: ‘kojos apvalkalas, apdangalas’). Jei ši šaknis iš tiesų giminiška, tada reikėtų laikyti, kad ji balsių kaita siejasi su bl.-sl. šaknimi *kep-, glūdinčia lie. kepùrė, la. cepure ‘t. p.’, prasl. *čepьcь ‘galvos apdangalas’. Galbūt sl. šaknys *kap- ir *kan- ‘uždengti’ išnyko todėl, kad jos savo garsiniu pavidalu sutapo su prasl. *kap- ir *kan- ‘lašėti’.

Šaltinis:

Moszyński 1959, 4–5

Antraštė:

kepurė

Straipsnelis:

Neseniai esu pateikęs pavyzdį „tradicinės“ baltiško suomių kalbos skolinio etimologijos (suo. kypärä ‘helm, casque’ < bl. kepurē ‘cap’), kuri yra neteisinga, kadangi žodis kypärä lengvai gali būti paaiškintas kaip vedinys iš pamatinės leksemos kupu / kupa su priesagos -ra / -rä priešakiniu alternantu (Nilsson 1996, Word 47).

Šaltinis:

Nilsson 2001, 191

Antraštė:

kepùrė

Straipsnelis:

Straipsnyje aptariami baltiškieji skoliniai pietų Estijos šnektose. Võru šnektoje la. žodžio pradžios c ir dz gali atitikti ts, pvz.: tsapuŕ ~ tśapur ‘cepure’, plg. lie. kepùrė.

Šaltinis:

Vaba 1996, 10

Antraštė:

kepurė

Straipsnelis:

Straipsnyje kalbama apie drabužių pavadinimus XVII a. latvių kalbos žodynuose. Straipsnio autorė remdamasi J. Endzelīnu ir K. Karuliu, lie. kepurė pateikia šalia la. cepure, r. чепец ‘aube, mice’, s. r. чепьц. Jie siejami su ide. *(s)kep- ‘segt’ > *kep-r- > bl. *kepur-.

Šaltinis:

Jansone 1998, 114.