Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kišenė, dubus, jaurėti, atkarus, aketė, kovarnis, prakurti, mauliai, griauzdas, kumpti, roguitės, atstus, sketura, pūdas, stepas, katis, veidmainis, vanta, tuskėti, pietys, kabėti, kursti, gramėti, kleitos, luknė, lingė, burulis, gamulis, keniauša, ketvirtainė, gabulas, pasalus, strustis, ringa, dundėti, kalmės, dvaras, takišas, mynė, įtaigus, guboti, dėlto, gurdenti, gungti, lėtas, sparva, statiniai, smera, dausos, pašlemėkas, kėkti, maitėlis.

Antraštė:

kišenė

Straipsnelis:

Lie. kišenė, kišenius < le. kieszeń, kuris galbūt giminiškas le. kiszka, r. kiška ‘žarna’ (pagal formos panašumą). Lie. kišenė vietoje senesnio kešenė; i atsirado pagal analogiją su kišti; la. ķeša (*kešene būtų deminutyvinė forma). Kitose kalbose šią reikšmę turintys žodžiai dažniausiai etimologiškai siejami su žodžiais ‘maišas’, ‘krepšys’.

Šaltinis:

Buck 1949, 437

Antraštė:

kišẽnė

Straipsnelis:

Spėjama, kad r. колчан ‘strėlinė’ atsirado iš formos *калчан, atitinkančios strėlinės pavadinimą кеш tiurkų kalbose (dėl a–e ir л(ч)–ш atitikimo tiurkų kalbose): s. tiurkų кеш ‘strėlinė’, ‘juosta’, karaimų кӓс, кӓш, kirg. кешене ‘juosta’ [78] ir kt. Jį pasiskolino kitos kalbos: persų киш, keš ‘strėlinė’ [79]. K. U. Kiochalmio straipsnyje pirmą kartą aiškinant genetinius ryšius tarp tiurkų strėlės pavadinimo кеш ir r. колчан yra nurodomas karaimų kišenės pavadinimas кӓшэнэ, kuris kartu su dabartiniu kirgizų juostos pavadinimu кешене yra desemantizavęsis mažybinės reikšmės darinys iš кеш ‘strėlinė’ su dviem mažybiniais afiksais -ен(ан)- + e (a). Karaimų кӓшэнэ patiria tą patį semantinį perėjimą ‘strėlė’ > ‘kišenė’, kurį galutinėje stadijoje patyrė kišenės pavadinimai šiaurės slavų ir baltų kalbose: r. кишéнь, кишéня, ukr. кишéня, le. kieszeń, kieszenia, kéšeń ir pan., č. kešeňa, slovk. kešeň, kešeňa, lie. kišẽnė, kešẽne, la. keša (iš kešene dėl „desufiksacijos“) [82].

Šaltinis:

Добродомов 1981, 78–82

Antraštė:

kišẽnė

Straipsnelis:

Lenkų kalbos žodis kieszeń (ir kt. formos) ‘medžiagos maišelis, prisiūtas prie drabužio, dažniausiai prie kelnių’ atsiradęs lenkų kalboje neseniai, nes jis nefiksuojamas sen. lenkų kalbos (Słow. staropolsk.) žodyne. Kyla klausimas: ar negali le. kieszeń būti skolinys? (taip manyti verčia ir tas faktas, kad iš visų slavų kalbų minėtas žodis reprezentuojamas tik r., ukr., br. bei kaimyninėje lietuvių kalboje) [148]. Briuknerio (Brückner SEJP, 1927, 229) ir Slavskio (Sławski, SEJP II, 174) aiškinimas, tarytum le. kieszeń esąs sl. kilmės ir ne skolinys, man rodos abejotinas [149…157]. Mano nuomone, le. kiesień(a), kieszeń(a) ne giminiškas su br. kišénja, kišenь, o yra skolinys iš br. kalbos (analogiški skoliniai yra ukr. kyšénja, r. trm. kišénja, kišénь). Br. leksemos yra skoliniai iš lie. kišẽnė [157]. Lie. kišẽnė yra antrukart konkretizuotas veiksmo, veiklos pavadinimas, besiremiantis lietuvių kalbos veiksmažodžiu (į)kišti + priesaga -enė.

Šaltinis:

Smoczyński 1985, 148–158