Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kiemas, duogti.

Antraštė:

kiẽmas

Straipsnelis:

žr. kaimas

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 151–154

Antraštė:

kiemas

Straipsnelis:

žr. kaimas

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 232

Antraštė:

kiẽmas

Straipsnelis:

žr. kaimas

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 231

Antraštė:

kiẽmas

Straipsnelis:

žr. kaima(s)

Šaltinis:

Chantraine DEG II, 606

Antraštė:

kiẽmas

Straipsnelis:

žr. kaimas

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 210; 195

Antraštė:

kiemas

Reikšmė:

žemvaldžio sodyba

Straipsnelis:

žr. kaimynas

Šaltinis:

Lingis 1970, 296–299

Antraštė:

kiẽmas

Straipsnelis:

Šalia Ch. Stango nurodytų baltų žodžių [, pasiskolintų finų,] reikėtų pridėti: lie. káimas, kiẽmas, šeima – finų kaima, heimo.

Šaltinis:

Schmid 1975b, 327

Antraštė:

kiẽmas

Straipsnelis:

*hai-ma- ‘namai’ (šaknis *k̑ei̯- ‘gulėti’, plg. lie. kiẽmas, káimas).

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 195

Antraštė:

kiẽmas

Reikšmė:

Hof

Straipsnelis:

Sunkus atvejis yra gr. κώμη ‘kaimas’, lie. káimas ‘t. p.’ (ir káima) arba kiẽmas ‘[vok.] Hof’, s. n. heimr ‘namai’, akivaizdžiai darinys iš *k̑ei̯- ‘gulėti’. Graikų monoftongą […] esu paaiškinęs kaip kilusį šio žodžio pamate esančiame neutr. *k̑ḗi-mn ‘gulėjimas’. Šita forma išsivystė į prokalbei priimtiną formą su ilguoju o-vokalizmu (gr. κώμα) pailgėjus jau ilgam /-ē-/, žr. šios fonetinės taisyklės aptarimą [Rasmussen, Jens Elmegård. 1978. Zur Morphophonemik des Urindogermanischen. Collectanea Indoeuropea I, Ljubljana, 76t.]. Progą pailgėjimui davė trilypės sonorantų grupės žodžio gale redukcija, t. y. iš pavyzdžio *di̯-éu̯-m > *di̯ẽm ‘diem, ζῆν’ žinomas garsų kitimas. Kad κώμα įgijo o-[...], priklauso nuo pagrindą sudarančio segmento *k̑ēi̯- ilgojo balsių kaitos, kuris toliau pailgėjęs tapo trijų morų ir taip pasidarė minėtosios taisyklės poveikio objektu. Kur nazalinių garsų grupės žodžio gale nebuvo, liko /-i̯-/, ir todėl žodžių káimas, go. haims ir t. t. o-vokalizmas gali būti paaiškintas tik kaip infiksinis darinys. Čionai tinka denominatyvo κοιμάω ‘gulu miegoti’ kamienas, bet ne κώμη, kuris turėjo būti patyręs panašų prisiderinimą prie κῶμα. Lyčių κώμη ir káimas (1) kirčio vieta betgi labiausiai sutampa su κοῖτος / κοίτη. Taigi galima teigti: *k̑ṓi̯mos / -mah₂ ‘[vok.] heimatlich, gimtasis, tėvynės’ ar pan. lytyse lie. káimas, káima, gr. denom. κοιμάω kilo iš ilgojo balsių kaitos laipsnio šakninės formos *k̑ēi̯- ‘gulėti’; pamatinė struktūra – //k̑O̯ēi̯-men-é’-//.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 210

Antraštė:

kiẽmas

Reikšmė:

kaimas, ūkis

Straipsnelis:

Gr. κώμη f. ‘kaimas, miestelis’ […]. Atstačius gr. žodžiui ilgą vokalizmą, jau seniai gretinamas su go. haims ‘kaimas’ ir t. t.; baltų kalbų – su lie. káima(s) ‘kaimas’, kiẽmas ‘kaimas, ūkis’. Šiai grupei priskiriama lo. ciuis. Tačiau dažnai kartojamas gretinimas su κεῖμαι didelės reikšmės neturi ir galėtų būti analizuojamas remiantis Palmeriu, kuris, pirma, prisiminęs Mikėnų kekemena bei κείω, κεάζω ir, antra, δῆμος, galvoja apie šaknį *kei- ‘dalyti, būti bendradalininku’, plg. Palmer, Interpretation, 186t., Transilvanian Philological Society, 1955, 29t.

Šaltinis:

Chantraine DEG II, 606

Antraštė:

kiẽmas

Straipsnelis:

Lie. kiemas giminiškas lie. kaimas, la. ciems, visi yra arba skoliniai iš germ., arba giminiški go. haims ‘kaimas’ ir t. t. (su guturalinių garsų nevienodumais) < ide. *k̑ei- ‘gulėti’. Kitose kalbose šią sąvoką žymintys žodžiai siejami su žodžiais, reiškiančiais ‘vaikščioti’, ‘paveldėta nuosavybė’, ‘durys’, ‘sodas’, ‘plynas’, ‘miegoti’ ir t. t.

Šaltinis:

Buck 1949, 463

Antraštė:

kiẽmas

Straipsnelis:

žr. pirštas

Šaltinis:

Poljakov 1997, 59–60

Antraštė:

kiẽmas

Straipsnelis:

žr. kaimas

Šaltinis:

Stundžia 1994, 18–19

Antraštė:

kiẽmas

Straipsnelis:

žr. kaimas

Šaltinis:

Ambrazas 2007, 19