Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
klénkti
Reikšmė:
greitai eiti
Straipsnelis:
[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmannas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] klenki̯ō ‘šlubuoju’ : lie. klénkti ‘greitai eiti’ (Būga RR I, 445 [...]), at-klénkiu, la. klencêt ‘šlubuoti’ (ME II, 222) greta su s. sl. klęčǫ, klęčati ir t. t. sudaro veiksmažodinius darinius, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbų grupę, kitur nėra. Šiomis sąlygomis Otrębskio (LP I, 135) pasiūlytas lyginimas su sl. klonjǫ, kloniti ‘lenkti, [lo.] inclinare’, atrodo, patikimas. Čia šaknis yra ide. kilmės, plg. Trautmann, Baltisch-slavisches Wörterbuch, 1923, 114, kali̯ō ‘atsiremiu, [vok.] lehne an’. Žinoma, istoriškai slavų veiksmažodis yra tiktai tos pirminės formos, kuri taip pat galėjo būti atspara išplėsti -k- (galbūt tai pirminė kauzatyvo forma), derivatas. Nepaisant to, čia yra bendra baltų-slavų inovacija, kuri remiasi pirminiu *klenk-, iš kurio atsirado veiksmažodis. Tačiau formalus lie. praes. atitikimas sl. klęčǫ nebūtinai tiesiogiai bendras, nes sudarymas su -i̯ō- gali būti naujadaras, atsiradęs abiejose kalbų grupėse savarankiškai. Šiaip ar taip, lie. bendratis klénkti kelia prielaidą, kad praes. su -i̯ō- čia yra antrinės darybos.
Šaltinis:
Safarewicz 1967, 249
Antraštė:
klénkti
Reikšmė:
sunkiai, su vargu eiti
Straipsnelis:
Recenzuodamas A. Sabaliausko straipsnį „Naminių gyvulių pavadinimai baltų kalbose“ knygoje „Baltų ir slavų kalbų ryšiai“, LKK 1968, X, autorius mano, kad ne visai argumentuota prūsiško žodžio klente (plg. toponimą Clynteyne) siūloma etimologija. Teigiama, kad pr. klente galėjo kilti iš prūsiško veiksmažodžio, atitinkančio lie. klénkti ‘sunkiai, su vargu eiti’, la. klencet. Bet tokiu atveju mes veikiausiai turėtume *klenke, o ne klente. Tikresnė atrodo L. Geitlerio etimologija, pr. klente susiejanti su r. кляча ‘prastas arklys, kumelė’.
Šaltinis:
Ванагас 1970, 339
Antraštė:
klénkti
Straipsnelis:
Pr. klente ‘karvė’ etimologija aiškinama įvairiai. Sabaliausko nuomone (LKK 1968, X, 138) karvės, einančios lėtai ir sunkiai, pavadinimas galėjo būti išvestas iš veiksmažodžio, atitinkančio lie. klénkti ‘sunkiai, su vargu eiti’, la. klencêt, s. sl. КЛѦЧАТИ, slov. klékati, r. кля́кать ‘klauptis ant kelių’ ir pan. Nurodoma, kad Unbegaunas (BSL 1954, L, 173) r. кля́ча išveda būtent iš кля́кать (kitaip nei Фасмер ЕСРЯ II, 261; plg. Trautmann, Baltisch-slavisches Wörterbuch, 1923, 136; Трубачев 1960, 55 : iš *klękja, iš *klen- ‘lenkti’ su -k- formantu). Labai gali būti, kad klente yra karvės ekspresyvus pavadinimas, žymintis tik defektuotus (senus, liesus ir pan.) padarus.
Šaltinis:
Топоров ПЯ K–L, 64
Antraštė:
klénkti
Straipsnelis:
Pr. klente ‘karvė’ yra naujas, ekspresyvus žodis, susijęs su lie. klénkti, la. klencêt ‘sunkiai, vargingai eiti’, s. sl. klęčati, r. kljakat' ‘klūpėti’.
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1998, 9–10
Antraštė:
klénkti
Reikšmė:
schnell gehen
Straipsnelis:
Straipsnyje nagrinėjami kartvelų ir indoeuropiečių prokalbių leksiniai kontaktai. Siejama protokartvelų *k’lak’- ‘bend’: gruz. k’lak’-n-a ‘winden, schlägeln’, mengrelų k’irok’-u-a ‘biegen, krümmen, kräuseln’ ir pan., ir ide. *kle(n)g-, k(ʷ)lenk(ʷ)- ‘bend’. Ide. k(ʷ)lenk(ʷ)- ‘die Knie krümmen’ atitikmenys: s. sl. klęč-a-ti ‘knien’ (< nosinio pres.*k(ʷ)lnk(ʷ)-h₁i̯e-tei̯), lie. klénkti ‘schnell gehen’; ide. *kleng- ‘bend, turn’: lo. clin-g-ō, ang. link, Toch. B. kle-n-k-e ‘come to know’, klänk- ‘doubt’.
Šaltinis:
Smitherman 2012, 510

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas