Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: krūtis, aržoti, kurdupelis, pagunikis, rogutės, kalavijas.

Rezultatai

Antraštė:: krūtis
Reikšmė:: Brust
Straipsnelis:: žr. grožis
Šaltinis:: Kiparsky 1966, 77–78

Antraštė:: krūtìs
Reikšmė:: weibliche Brust, Zitze (der Tiere)
Straipsnelis:: Pamatui [ide.] *krū̆t- ‘iškilimas, krūtinė, pilvas’ Pokorny IEW (624) priskiria pavyzdžius iš dviejų kalbų grupių, keltų ir baltų: v. air. crott f. ‘kupra, arfa’, n. air. cruit [‘nedidelė kalba, viršūnė ir kt.’], s. britų-galų crotta ‘arfa’, kimrų crwth m. ‘kupra, smuikas’, croth f. ‘pilvas, Uterus, vulva’, lie. krūtis ‘weibliche Brust’, krūtìnė ‘Brust’, la. krùts ‘kalva, krūtinė’. Iš pavyzdžių ryškėja semantinis pagrindas ‘išgaubimas’, kuris gali būti žemės paviršiaus (‘kalva’), žmogaus kūno (‘krūtinė’, ‘pilvas’, ‘kupra’) ar objekto, čia muzikos instrumento (‘smuikas’, ‘arfa’) išgaubtumas. Pamatinė keltų žodžio forma yra *kruttos, atitinkamai *kurttā, neišplėsto baltų žodžio – *krūtis. Pasak Pokorno, *krū̆t- vediniai priklauso „veikiausiai šakniai kreu- ‘skliausti’,“ dėl kurios nurodomos *(s)ker-, *(s)kereu- ‘sukti’ (935 tt.). […] Toliau paminėtina, nes su tuo susiję tolesni samprotavimai, gr. κρύπτω (-φ-) ‘slėpti’ […] ir iš κρύπτη paskolintas lo. crypta, iš kurio formos v. lo. *crupta *crutta kilo it. grotta […]. Nuo šio visur pažįstamo ir labai paplitusio romanų grotta ‘grotas, ola’ < crypta skirtinas (tai tiesiogiai susiję su kilme) Šiaurės Italijoje, ypač Veneto srityje, taip pat ladinų ir griaulų tarmėse paliudytas tarminis žodis, kuris yra tokio pat, vienodo garsinio pavidalo, taip pat ir reikšme susijęs su pirmuoju žodžiu, dėl ko galimi supainiojimai, [194] sumaišymai, bet atsiskiriantis esminiu semantiniu požymiu: grotta ‘crypta’ išreiškia įgaubtumą, o antrasis žodis įvardija išgaubtus žemės paviršiaus darinius. Šis žodis savo kilme yra priešromaninių laikų, kilęs, be abejo, iš vienos šio arealo ide. kalbos, veikiausiai venetų, jo priešromaninė forma būtų *krut(t)os (arba -om) m. (atitink. neutr.), *krut(t)ā f. (senov. kolektyv. daiktavardis) ir jos sietinas su anksčiau minėtais keltų ir baltų žodžiais. […] Iki šiol tikroji žodžio kilmė, jo ryšys su pire ide. *krūt- minimais keltų ir baltų vediniais nebuvo pažinta. […] [198] Vyraujanti bl. [*krūtis] reikšmė yra ‘krūtinė’ ir, tiesa, ypač moters krūtinė. Greta žodis, visų pirma la. k., įvardija žemės pakilumas [17 išnaša: tolesni duomenys pgl. NdŽ I, 530, ME II, 292t.]. ‘Krūtinė’ : lie. krūtìs f. ‘weibliche Brust, Zitze (der Tiere)’ = la. krùts ‘t. p.’; vedinys lie. krūtìnė f. ‘Brust, Busen’ = la. krùtene ‘krūtingalis, biustas; vatos pripildyta kaklajuostė’ […]. ‘Žemės pakiluma’: la. krùts, taip pat krūte ‘pakiluma, kalva, krūva, (krūva ant žolės), krantas (?)’; dūrinys la. akmeņ-krûte ‘akmenų krūva’, lie. pa-krútė ‘Uferland’ [199] (=pa-kriū́tė ‘jäher Abhand, Absturz, Abgrund’), pažodžiui ‘(Partie) unter der Wölbung’. Galiausiai žodis įeina į la. žodžių junginį krūšu buomis ‘slinkis, krūtinmedis’, audimo staklių dalies pavadinimą ir galima spėti analogišką kaip keltų k. arfos pavadinimo motyvą […]. Bl. kalbos, kurios suvienija abi reikšmines sritis, yra tarsi jungtis su keltų kalbomis, kurių *krutto-/-ā dažniausiai susietas su būtybės ar daikto pilvotumu, kuprotumu […], ir su „venetų kalbomis“, kurios atspindi tik topografinį aspektą […]. [schema dėl pavadinimų] žemės paviršius: keltų – (menkai paliudyta), baltų – ø, venetų – ø; kūnas: keltų – ø, baltų – ø, venetų – (?). Keltų kalbos glaudžiai susijusios su bl. kalbomis, lygiai taip pat šios susijusios su venetų kalbomis. Ši duotybė dera – arba neprieštarauja – su ankstesn. dial. geografiniais duomenimis, pagal kuriuos viena vertus, egzistuoja keltų-baltų izoglosos […], antra vertus, egzistuoja priešistor. kalbų ryšiai [200] nuo bl. Baltijos jūr. šalių iki šiaurinių Adrijos sričių […]. Post scriptum: […] priešroman. *krutt- siekia ir šiaurinę Alpių sritį: Grutt’n, adj. gruttig, kruttig, steinkruttig paplitęs nuo tiroliško Achentalio iki Salzburgo; plg. toliau die Grutten (pl.) = sritis su įmantriais uolynais prie Ruhpoldingo, Gruttenstein (Reichenhalle) (žr. K. Finsterwalder, Festschrift K. Pivec (Innsbruck, 1966) 44, išn. 49 [su klaidinga etimologija]) […]. Aplinkybė, kad *krutt- ‘iškilumas, išgaubtumas’ pasitaiko ne tik venetų srityje, bet ir šiauriau, leidžia galvoti apie seną ide. Alpių žodį, kuris tikrai priklausė Hallstatt-kultūros kalbai ir turėjo savo šaknų dar didesnėje ankstesnėje kalbų sąjungoje.
Šaltinis:: Meid 1982a, 193–200

Antraštė:: krūtis
Reikšmė:: krūtinė
Straipsnelis:: Macheko etimologizavimai, besiremiantys taip vadinamu vertikaliuoju pakeitimu (substitucija), yra perdėm abejotini, pvz., sl. grǫdъ ‘krūtinė, kupstas, iškiluma pelkėje’ – lie. krūtis ‘krūtinė’.
Šaltinis:: Шустер-Шевц 1967 (1969), 78

Antraštė:: krū́tis
Reikšmė:: moters krūtinė
Straipsnelis:: Fr. Sławskis į žodyną įdėjo seną le. dial. žodį kirść, kierść ‘šlaunies, kulšies kaulas’ (šis žodis pirmą kartą įtraukiamas į etimologinių žodynų apyvartą), kurį gretina su prasl. dial. *kyrstь, lie. krū́tis ‘moters krūtinė’ arba su lo. crūs ‘blauzda, staibis, stibynas’.
Šaltinis:: Трубачев 1963b, 283

Antraštė:: krū́tis
Reikšmė:: Brust
Straipsnelis:: žr. grožis
Šaltinis:: Kiparsky 1966, 77–78

Antraštė:: krū́tis
Reikšmė:: Brust
Straipsnelis:: [Didesnė dalis Macheko pasiūlytų taip vadinama vertikaliąja substitucija paremtų etimologijų yra perdėm abejotinos:] sl. grǫdь ‘krūtinė, krūtis, Brust, kupstas pelkėje’ – lie. krūtis ‘Brust’.
Šaltinis:: Schuster-Šewc 1968, 238

Antraštė:: krūtis
Straipsnelis:: žr. krūtinė
Šaltinis:: Buck 1949, 248–249

Antraštė:: krūtìs
Straipsnelis:: Lie. krūtìs, -iẽs įeina į tą patį lizdą su lie. krósnis, -ies, plg. įvairias lie. añtìs reikšmes (žr. antis), sl. *čeljstь ‘Kinnlade’ ir ‘Ofenöffnung’, sl. *sьr̥dьce ‘Herz’ ir r. trm. séred' ‘Ort am Ofen, čulan’ (žr. Zelenin, IORJaS, LXXXVI, 2, p. 49–50, Eckert, Balt III (1), p. 63).
Šaltinis:: Eckert 1970a, 39

Antraštė:: krūtìs
Straipsnelis:: Lie. krūtìs ‘krūtinės ląsta’, la. krūts ‘krūtinės ląsta, krūtis’, lie. krūtìnė. Lie. krū́tis, kriū́tis ‘krūva’, la. krùts, krûts, krūte ‘iškilumas, aukštis, kalvutė, kauburys, kalva’. Etimologiškai giminingi: s. sl. kryti ‘dengti’, krovŭ ‘stogas, palapinė’, gr. krúptein ‘slėpti’, krúpha ‘slaptai’, s. isl. hraun ‘akmenų krūva’. Ide. *krāu-, *krū-, *kru- ‘slėpti, laikyti paslaptyje’. Formos krūtìs ir krūtinės ląsta kilusios iš lie. veiksmažodžio kráuti, la. kraũt.
Šaltinis:: Steinbergs 1996–1997, 30

Antraštė:: krūtìs
Reikšmė:: Mutterbrust; Brust
Straipsnelis:: Baltų kalbų krūtinės (‘Brust’) pavadinimai: […] b) lie. krūtìs, -ies ‘Mutterbrust; Brust’; pl. krū̃tys ‘Brust; Kleidungsstücke, die die Brust bedecken’; lie. kriū̃tys ‘Brust’, kriūtis, -ies ‘Mutterbrust’; s. lie. (Bretkūno) priekrūtis, -ies ‘Amtsschildchen; Schildchen, das auf der Brust getragen wird’; la. krùts, -s ir daug i kamieno vedinių, plg. la. pakrùts, -s ir kt. […]. Susijęs ir lie. krūtìnė ‚ Susijęs ir lie. krūtìnė ‘Brust’. Šie žodžiai turi tikslius atitikmenį keltų i kamieno *krŭt(i)s, plg. s. air. cruit ‘Auswuchs, Gewächs, Buckel’, valų crwth ‘Bauch’ (žr. Dybo VSJa, V, 12) […] [12 išn.: Įdomu, kad visi bl. ir sl. krūtinės pavadinimai yra i kamieno, plg. dar sl. *grudь, -i.] [Dar žr. antis]
Šaltinis:: Eckert 1973, 63

Antraštė:: krū́tis
Reikšmė:: piec kamienny
Straipsnelis:: Ide. garsų junginys *-uH- [baltų ir slavų kalbose] atspindimas alomorfizmu -uu̯-V : -ū-C- […]: […] lie. krū́tis ‘piec kamienny’ :: la. kruva ‘kupa, stos’, s. sl. kryti ‘kryć, zasłaniać :: nepokrŭvenŭ ‘niepokryty’; sl. *kry ‘krew’ (s. le. kry :: acc. sg. krŭvĭ, adj. krŭvĭnŭ ‘krwisty, krwawy’, lie. *krūs ‘krew’ :: krùvinas ‘krwawy, we krwi’. Žr. Smoczyński 2003 [Hiat laringalny w językach bałto-słowiańskich], 66–68; Smoczyński 2006 [Laringalų teorija ir lietuvių kalba], § 6.3.2.
Šaltinis:: Smoczyński 2006, 347

Antraštė:: krūtìs
Straipsnelis:: [Aptariami probleminiai ide. t kamienų atvejai, kurie yra dviprasmiai dėl tam tikrų jų fonologinės ar morfologinės raidos niuansų.] 2. Lie. krūtìs. Nors ir seno pirminio t kamieno *kruH-t- [Išnaša 69: Meid (1982: 198ff.). Tuo tarpu Chr. S. Stangas interpretavo lie. krūt- kaip neskaidomą šaknį (1966: 233).] rekonstrukcija yra galima tiek semantikos, tiek morfologijos požiūriu, kadangi jį galima interpretuoti kaip seną t kamieno veiksmažodinį daiktavardį su tipišku nuliniu balsių kaitos laipsniu, neįmanoma tiksliai pasakyti, ar lie. krūtis iš pradžių buvęs t ar ti kamieno, kadangi lygiai taip pat gali būti rekonstruojamas ir ti kamienas *kruH-ti-. Daugiskaitos kilmininko forma krūtų paraleli formai naktų (t kamienas), tačiau kaip pastebi Larsson (2001: 53f.), sutapus priebalsiniams ir i kamienams baltų kalbose, priebalsinio kamieno galūnės kartais pridedamos ir prie istorinių i kamienų, plg. s. lie. išmintų (gen. pl.; Daukša, Bretkūnas etc.; ~ mintìs [< *mn̥-ti-]). Taip pat ir daiktavardis pažastìs (gen. sg. -iẽs, gen. pl. -tų̃ arba -čių̃) kaži ar yra senas priebalsinis kamienas. Jis padarytas pagal produktyvų modelį pridedant tematinį žãstas prie priešdėlio pa-. Tokie vediniai yra labai dažni (i)i̯o kamienuose, plg. tvorà → patvorỹs, ùpė → paupỹs etc. ir pažastìs (NB ir variantą pažastỹs) greičiausiai atsirado iš ankstesnio pãžastis (masc.; i̯o kamienas). […]
Šaltinis:: Vijūnas 2009, 33–34