Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: kraitis, bet kas, laistai, nirsti, maudas, dagtis, gadus.

Rezultatai

Antraštė:: kraĩtis
Straipsnelis:: Šiaurrytinėse rusų šnektose ir iš dalies Sibiro šnektose išlikęs unikalus žodis крояны ir jo formos: крояное, кроянова, накрояны, reiškiantis ‘kraitį’, ‘vestuvinio vežimo išpirką’, ‘jaunikio draugų išpirkimą jaunosios iš draugių’ ir kt. [118] Šis tarminis žodis laikomas archaizmu, išlikusiu reto s. rusų veiksmažodžio, turinčio atitikmenų daugelyje ide. kalbų, kamienu. Žodžio крояны semantika taip pat archajiška, plg. tos pačios šaknies darinius: lie. kraĩtis, s. lie. krieno (gen. sg.), la. kriens, krienis ‘kraitis’.
Šaltinis:: Меркулова 1981, 117–118

Antraštė:: kraĩtis
Reikšmė:: šiaudinė ar vytelinė pintinė daržovėms ir kt. dėti, grūdams ar miltams pilti; nuotakos turtas
Straipsnelis:: Lie. kraĩtis yra paliudytas nuo XVI a. su dviem reikšmėm: i) ‘pannier, corbeille; šiaudinė ar vytelinė pintinė daržovėms ir kt. dėti, grūdams ar miltams pilti’ (šiuol. lie. k. kraĩtis), ii) ‘dot apportée par la mariée; nuotakos turtas’ (šiuol. lie. k. kraĩtė). Lie. kraĩtis reikšmės ‘nuotakos turtas’ iš principo skatintų jį sieti su s. lie. krienas ‘prix pour la fiancée, dot’ (kuris veikiausia nėra senas ide. veldinys, žr. D. Petit, HS 115, 2002, 138–150) ir jį kildinti iš ide. šaknies *kʷrei̯h₂- ‘pirkti’ (taip, pvz., Schrader, Reallexikon der idg. Altertumskunde, Straßburg, 1901, 110; Pokorny, IEW, 648). Tačiau ši etimologija nepaaiškina kitos kraĩtis reikšmės, ir lie. kraĩtis cirkumfleksas nesiderina su ide. seṭ-šaknimi *kʷrei̯h₂-. Šiuolaikinėje kalbotyroje paprastai lie. kraĩtis siejamas su lie. kriẽti, krejù ‘étendre, répandre, déployer (un linge), attraper (des poissons)’, krìjas ‘rėčio ar kretilo šonai, rėčio sietelis; iš virvelių išpintas lovos dugnas; prietaisas siūlams vyti’ (žr. Trautmann, BSW, 327; Fraenkel, LEW, 297). Tačiau pora detalių lieka neaiškios: a) reikšmė ‘nuotakos turtas’ šalia pirminės reikšmės ‘kraitė’ – tai veikiausia atspindi etnografinį paprotį nešti nuotakos turtą kraitėje; b) latvių kalboje (išskyrus la. trm. kraĩtvedis ‘celui qui apporte les cadeaux de la fiancée, la dot’, kuris veikiausia yra skolinys iš lie. kraitvežỹs, kraič(ia)vežỹs) yra kriẽtele ‘un petit pannier...tressé’, kriẽcis, kriẽk̡is ‘t. p.’, kurie dėl savo reikšmės ir formos aiškiai sutampa su lie. kraĩtis, kraĩtė, bet taip pat ir kitokios reikšmės krìet, kreju/krìenu ‘amincir le lait, enlever la crème du lait’, kriena, kriẽns ‘peau fine sur certains aliments, crème’, krèjums ‘crème’, krainît ‘amincir, enlever la peau sur le dessus’, kraîstît ‘amincir le lait’, krijât ‘écorcer, enlever l’écorce’, etc. Sąsaja tarp la. krìet ir t. t. ir lie. kriẽti ir t. t. lieka neaiški, taigi reikėtų apsiriboti la. kriẽtele, kriẽcis, kriẽk̡is < *krietis arba *kriete. Balsių neatitikimas tarp la. ie ir lie. ai (< bl. *ai) yra problemiškas, bet tokie atvejai yra gausiai paliudyti rytų baltų kalbose.
Šaltinis:: Petit 2003, 92–97

Antraštė:: kraĩtis
Reikšmė:: приданое
Straipsnelis:: Straipsnyje aptariami lituanizmai periferinėse lenkų šnektose Trakų ir Švenčionių rajone. Minėtoje teritorijoje užfiksuota aiškią lietuvišką etimologiją turintis le. trm. kr'ei̯c’i kraĩtis – le. ‘приданое невесты (мебель, постель, одежда, лен)’ < = lie. kraĩtis ‘приданое’.
Šaltinis:: Веренич 1989, 197