Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kuinas, kuina, žėbėti, šykštus, širšlys, žengti, žengia, žaliūgė, kraičvežys, kęsti, kenčiu, dumšlėtas, lėkti, lekia, susičiaustėti, čaižyti, skiaubsčias, ištrankyti, gvairinėti, čiaužti, šlakėti, daužinėti, išsipuišinti, žibinkštis, baužas, -ė, kušlėkas, šikaminė, vaivoraikštė, šišia, škiūnis, piršininkai, nukašėti, švankšti, kriaušyti, viešpatni, šėžis, šlovėti, tepelìškė, gurgūlė, šiuršis, Kirkšnovė, didžiažuvis, grumšterėti, likti, palikti, žiūrė, bebekuoti, -uoja, -avo, vaivorakštė, meškerė, šlyžė, garėti(s), dirti, deru, dyriau.

Antraštė:

kuĩnas, kuinà

Straipsnelis:

[Autorius tyrinėja beragių gyvulių pavadinimus baltų kalbose, kurie pasižymi labai turtinga sinonimika ir yra įdomūs savo kilme ir semantiniu vystymusi.] Lie. kuĩnas, -à, kuĩnė (rytinė Lietuvos dalis). Kitose šnektose ir bendrinėje lietuvių kalboje šis žodis vartojamas ‘kuino’ reikšme. Būgos nuomone, iš pastarosios reikšmės ir išsivystė ‘beragio gyvulio’ reikšmė (RR I 297; II 319, 635). Iš reikšmės ‘beragis gyvulys’ išsivystė ir kitos būdvardžio reikšmės: kuĩnas, -à ‘be šakų, išdžiūvęs (apie medį)’ (Dūkštas), kuĩnas ‘su trumpai apkirptais plaukais’ (Švenčionys), kuĩnas ‘vargingas’ (Dūkštas). Kai kuriose vietovėse pasitaiko dar tokios reikšmės: ‘prastas, blogas, liesas, nevikrus’. Jos galėjo išsivystyti tiek iš kuĩnas ‘arkliapalaikis’, tiek iš kuĩnas ‘beragis’. Žodžio geografija rodo, kad pirmoji prielaida patikimesnė.

Šaltinis:

Сабаляускас 1964, 63