Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kuopa, dvynas, persti, itas, draug, gobtis, blota, aumuo, driekus, blukis, devėti, gubulas, begomaris, derkla, auti, glaudas, aisus, bes, dergus, deivoti, akas, brolis, birnus, duris, grumada, grambus, dirdintis, baudinti, gryva, gabras, aplamis, dagas, kalpas, dejoti, kekulas, atlamoti, brasta, blusa, kaima, graudmolis, deltis, kasa, kamula, guoga, alvas, gaidras, piemuo, aiti, donis, gaminti, dirdinti, gurstas, bauginti, bredu, ik-, kalyvas, ergti, dribkus, glumus, eiglus, varna, obelis, rasalienė, kuika, paeglis, paklusnus, bulundas, skelti, cikuoti, artojis, kamanos, kalmas, kubilas, dyvytis, dienytis, girnos, dievabaimis, devintinės, katalyti, uosta, kaulys, alvyta, kabarai, griausti, gultis, gysti.

Antraštė:

kúopa

Straipsnelis:

žr. kūpėti

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K 299–300

Antraštė:

kúopa

Straipsnelis:

Etimologiškai siejami į vieną šaknį vardažodžiai lie. kúopa, la. kuõpa ir lie. kaũpas iš tikrųjų yra skirtingų šaknų leksemos, ir todėl jų atveju apofoninio tipo uo : au postuluoti nėra pamato. Lie. kúopa, la. kuõpa šaknies vokalizmas uo, kilęs iš bl. ō, priklauso e/o eilei. Lie. kúopa, la. kuõpa etimologiškai galima sieti su veiksmažodžiais lie. kuõpti, la. kùopt ir juos laikyti morfologiniais kontinuantais baltų šaknies *kep- (ar *kap-) ‘imti, čiupti, griebti’, atstovaujamos veiksmažodžių lie. kė̃pti, la. ķept, ķêpît, lie. kàptelėti, kàpterėti, kàpalioti, kapaliúoti, kópti. Lie. kaũpas šaknies vokalizmas priklauso u eilei. Lie. kaũpas, pr. Caupe- (upėvardyje Caupeaps) etimologiškai galima sieti su veiksmažodžiu kaũpti, kurį laikyti denominatyvu esama rimtų argumentų, ir kildinti iš baltų šaknies *keup- / *kup- ‘lenktis, gaubtis, kreiptis (rūgstant, gerai augant, einant į krūvą)’, randamos veiksmažodžiuose lie. kùpti, kupė́ti, la. kupt, kupêt, lie. prisi-kiaupti, la. ķaũpêtiês.

Šaltinis:

Karaliūnas 1969