Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kvietys, gurgulys, pyragas, apkeikti, sausmena.

Antraštė:

kvietỹs

Straipsnelis:

[A. Sabaliauskas patikslina kviečių pavadinimo kilmę:] Lie. kvietỹs, la. kviesis nuo neatmenamų laikų yra bl. žodžiai (žr.: Rakstu krājums veltījums J. Endzelīnam, Rīgā, 1959, 219–242).

Šaltinis:

Топоров 1963d, 252

Antraštė:

kvietỹs

Straipsnelis:

Lie. kvietỹs, la. kviesis. Dauguma kalbininkų šiuos žodžius laiko skoliniais iš germanų – skandinavų ar gotų, tačiau yra tam tikro pagrindo juos laikyti baltiškais, turinčiais atitikmenų germanų kalbose: go. hvaiteis, s. isl. hweiti, ang. wheat, šved. vete. Lie. kvietỹs, la. kviesis būtų tos pačios šaknies žodis kaip ir lie. šviesùs, šviesti. Dėl konsonantizmo plg. la. kvitēt ‘spindėti, mirgėti’, kvitināt šalia lie. švitė́ti, s. sl. světъ, r. свет šalia s. sl. cvětъ, r. цвет.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1958a, 456

Antraštė:

kvietỹs

Straipsnelis:

E. Fraenkelis, kaip ir K. Būga, laikosi nuomonės, kad lie. kvietỹs, -čiai̇̃, la. kvieši paskolinti iš šiaurės germanų. Tačiau yra faktų, kad šie žodžiai gali būti baltiški (plačiau žr. Мажюлис В., Материалы первой научной сесии по вопросам германского языкознания, М., 1959, 114–115; Sabaliauskas A., Rakstu krājums, veltījums akadēmikim profesoram Dr. Jānim Endzelīnam, Rīga, 1959, 219).

Šaltinis:

Mažiulis 1961, 248

Antraštė:

kvietys

Straipsnelis:

A. Sabaliauskas lie. kvietys, la. kviesis laiko savais baltiškais žodžiais, turinčiais atitikmenų germanų kalbose. Lie. kvietys, la. kviesis yra tos pačios šaknies žodžiai kaip lie. šviesus, šviesti. Remdamasis V. Macheku, V. Grigorjevas nurodo, kad veliarinio palatalizacija įvykusi ir junginiuose ku̯, kl, kr (resp. gu̯ ir kt.) prieš e, i, i̯, ir, kartu su J. Pokorniu, pažymi, kad ide. *ku̯ei-„šviesti; šviesus, baltas“ su šaknies determinantais t, s, d: *ku̯ei-t-, *ku̯ei-s-, *ku̯ei-d- yra ide. šaknies *keu- „šviesti; šviesus“ plėtinys, kad ide. *ku̯eito-s (go. hweits „baltas“, po palatalizacijos lie. šviesti, s. i. śvetáḥ „baltas“) turi dar balsių kaitos variantus: ide. *ku̯oito-s (s. sl. cvětъ, č. květ „spalva“) ir ide. *ku̯it- (po palatalizacijos lie. švitrus, s. i. śvítraḥ, śvítnaḥ „baltas“, o po asibiliacijos s. sl. svьtěti „šviesti“). Taigi galima tvirtinti, kad lie. kvietys, la. kviesis yra tos pačios šaknies kaip lie. šviesus, šviesti, kad jų šaknys susidvejino ir susidarė veliarinio ir aspiranto pakaita, veikiant palatalizacijai ir asibiliacijai.

Šaltinis:

Kuzavinis 1967b, 102

Antraštė:

kvietỹs

Reikšmė:

пшеница

Straipsnelis:

Baltų kalbose kolektyvinei reikšmei išreikšti, dažnai apskritai javams pavadinti vartojama daugiskaitinė forma, vienaskaitinė vartojama krūmui, augalui, vienetui pavadinti: naudojamos daugiskaitos formos: kvietỹs (vns.) ‘пшеница’, kviečiaĩ (dgs.) ‘пшеница в зерне’, la.kvieši (dgs.) ‘t.p.’, kvìesis (vns.) ‘стебель и одно зернышко пшеницы’.

Šaltinis:

Дегтярев 1989, 47

Antraštė:

kvietỹs

Reikšmė:

Weizen

Straipsnelis:

Lie. kvietỹs ‘Weizen’ A. Sabaliauskas laikė veldiniu. K. Būga ir E. Fraenkelis kvietỹs kildino iš šiaurės germanų kalbų. Balaišio nuomone, kvietỹs yra tiesiogiai pasiskolintas iš go. hwaiteis, manoma, kad jau pirmajame šimtmetyje buvo *hweiteis, iš jų – lie. *kveitys. Vėliau *ei virto ie.

Šaltinis:

Balaišis 1994, 10–12