Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lėkti, pakreslis, garbanius, vainymas, gurdinti, barsukas, leipauti, drapakas, grumoda, pjaunis, skrytis, apkroja, atstus, krutus, aldyti, meldai, blukti, laipus, spalis.

Antraštė:

lėkti

Straipsnelis:

Ide. kalbų žodžiai, reiškiantys ‘lėkti, skrieti’, paprastai giminiški kitiems įv. žodžiams, reiškiantiems greitą judėjimą, tačiau išsiskiria viena grupė žodžių, kur reikšmė ‘skrieti, lėkti’ yra dominuojanti, ši grupė greičiausiai ir atspindės ide. prokalbės šios reikšmės šaknį (čia priklauso gr., s. i., s. kimrų. kalbų žodžiai ‘skrieti, lėkti’, jie < ide. *pet-). Lie. lėkti (= la. lekt ‘šokčioti’), s. sl. po-letěti, iter. lětati, s.-kr. letjeti, ir t. t. bendras sl. (let- < *lek-t-, kaip ir pletą ‘padėklas, lėkštė’, giminiškas lo. plectere) giminiški gr. λακτίζω ‘spirti’, s. isl. leggr ‘koja’ ir t. t.

Šaltinis:

Buck 1949, 682–683

Antraštė:

lėkti

Straipsnelis:

Prasl. letěti, s. sl. ЛЕТѢТИ, bulg. летя, slov. leteti, s. r. летѣти, r. лететь, č. letěti, le. lecieć bendra reikšmė ‘judėti oru, skristi’. Prasl. letěti gretinamas su lie. lė̃kti ‘skristi, bėgti’, la. lèkt ‘skraidyti, šokinėti’ spėjant pirminį buvus prasl. *lektěti su vėlesniu *kt supaprastėjimu į t (plg. prasl. pletǫ ir lo. plectō ‘pinu’). Yra ir kitokių etimologinių aiškinimų, tik mažai pagrįstų [66]. Daugmaž paprastesnis aiškinimas pripažįstant genetinį tapatumą lie. lekiù – prasl. letjǫ (< *lekjǫ), praradusį formalų aiškumą dėl k\' ir t\' sumišimo į t\'.

Šaltinis:

Мартынов 1968, 66–67

Antraštė:

lė̃kti

Straipsnelis:

Daugelyje slavų kalbų kregždės r. ласточка ‘Hirundos rustica’ pavadinimai artimi bendraslavų *lasta, *alstavica, *lastovica. Pastarieji gretinami su lie. lė̃kti, lakstýti, la. lèkt, lakstît.

Šaltinis:

Клепикова 1961, 172

Antraštė:

lė̃kti

Straipsnelis:

Gr. ληκάω […]. Intensyvinė ir iteratyvinė daryba kaip πηδάω (Schwyzer, Gr. Gr. I, 719). Iš pat pradžių reiškė ‘šokti’, plg. la. lȩ̃kâju, lẽkât ‘skristi, šokti, šokinėti’. Šakninis veiksmažodis yra reprezentuojamos lie. lekiù, lė̃kti, la. lèkt. Žr. Pokorny 673, kuris kaip gr. žodį prideda λικερτίζω· σκιρτᾶν (Hes.) (?).

Šaltinis:

Chantraine DEG III, 636

Antraštė:

lė̃kti

Straipsnelis:

Toch. B *tanaulyäk ‘musė (?)’ su acc. pl. tanaulykaṃ. Aišku, kad turime dūrinį: reikia jį skaidyti į *tanau ir *lyäk. Pastarasis, žinoma, atliepia B lyak = A lyäk ‘vagis’ giminiškas su lie. lekiù ir t. t. Jei *tanau yra pirmasis žodis žodžio gale su -au, kaip ir B erkau ‘kapinės’, B çanmau ‘ryšys, grandinės’ ir t. t., tai skatina galvoti apie ide. *(s)ten- ‘šnarėti’ su s. i. tányati ‘šniokšti, ošti, šnarėti’, stánati ‘griausti, dundėti, bliauti’, gr. στένω ‘vaitoti’ ir t. t.; *tanau < *tä́nau su *tän- < ide. *(s)tₑn-. Vadinasi, turėjo kilti iš reikšmės ‘±musė+kamanė’.

Šaltinis:

Windekens 1976, 492

Antraštė:

lė̃kti

Reikšmė:

skristi, bėgti

Straipsnelis:

Toch. A lkwär, B lyakur ‘kartas’ su B pl. lykwarwa ir lkwarwa. Toch. B lyak(ur) panašumas su toch. A lyäk, B lyak ‘vagis’ nėra visiškai atsitiktinis: B lyak(ur) taip pat reikia kildinti iš ide. *leq- ‘šokti, skristi’, kurį turime lie. lekiù ‘skristi, bėgti’, la. lezu ‘skristi, šokti’, gr. ληκάω ‘βινεῖν, futuere’ ir galbūt taip pat ir toch. B *tanaulyäk ‘musė?’. Reikšmė ‘kartas’ yra kilusi iš reikšmės ‘skridimas [264], šuolis’ (plg. pranc. d\'un bond ‘šiuo kartu’, du premier bond ‘tuojau pat’). Toch. B lyäk < ide. *lequ-: plg. B lykuññe ‘skridimas’. Aišku, aš manau, kad *-u- taip gali būti ir B žodyje lyakur, kuriame galbūt dėl veiksmažodinių daiktavardžių, padarytų iš part. praet. med. su priesaga -r, įtakos prie kamieno *lykau buvo pridėtas -r. B formoje lykwarwa (> lkwarwa konsonantinis supaprastinimas) < *lykwärwa B wä yra vietoj u. Kadangi u perėjimas į wä nežinomas, tai A lkwär reikia nagrinėti kaip skolinį iš B *lkwär (išvestą iš *lkwärwa), kuris į A dialektą atėjo prieš B ä́ > a raidą.

Šaltinis:

Windekens 1976, 264–265

Antraštė:

lė̃kti

Straipsnelis:

lek-², lək- ir lēk-, lək- ʽlenkti, Gliedmaßenʼ. Gr. ληκᾶν, lie. lė̃kti. Nulinio l. λάξ, λακτίζω; lo. lacertus. Yra formų su -e- (lie. lekiù) ir lie. lė̃kti cirkumfleksas rodo, kad ta šaknis neturėjo laringalo. Gr. λακ- galėtų būti *lk-. Bet nėra tikra, ar visos tos lytys susijusios.

Šaltinis:

Beekes 1988, 37

Antraštė:

lė́kti

Straipsnelis:

žr. lakus

Šaltinis:

Vanags 1994, 35

Antraštė:

lė̃kti

Straipsnelis:

žr. lakti

Šaltinis:

Blažek, Čeladín, Běťákova 2004, 115–116

Antraštė:

lė̃kti

Straipsnelis:

Vaillanto (1966, 400) rekonstruoja s. sl. letěti, leti ‘skristi’ < *lek-te (: lie. lė̃kti, lẽkia.

Šaltinis:

Jakulis 2006, 60