Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lęšis, piršės, liauti, paliauti, pažandė, braukti, braukia, šliurė, kremžėti, žiberklės, šliobė, krytis, kryties, tėvystė, žverblėti, velėnynė, šeškas, uždėti, lauknešys.

Antraštė:

lęšis

Straipsnelis:

Dauguma ide. kalbų turi tą patį lęšio pavadinimą, kurio kilmė nėra aiški: lo. lens, lentis, it. lenticchia, isp. lenteja, port. lentilha, pranc. lentille, rum. linte, mold. линтеф, s. v. a. linsi, v. v. a. linse, v. Linse, šv. lins, norv. linse, da. linse, s. sl. lęšta, r. ляча, bulg. леща, s.-kr. лéћа, slov. leča, slovk. lʼanča, lenča, ukr. ленча [152]. Lietuvių kalboje yra keletas variantų: lenšis, -io, lenšė, -ės, lęšis, -io, laišis, -io, lėšis, -io, lęš(i)ukas, -o. Senoji forma turbūt lenšis, iš kurio kilo lęšis ir rytiečių lįšis. Lenšė randama tik žodynuose ir kelia abejonių (matyt, autoriai šią formą pasiėmė vieni iš kitų). Neaiški ir forma laišis (kaip iš en > ai?) [153]. La. lēca, lēcis, lēdza, lēča, pl. lēces. Matyt, la. savo pavadinimą gavo iš s. r. ляча > ляца > la. lēca. Prūsų kalboje randamas kitoks pavadinimas – Lituckekers, kurį turbūt galima būtų atstatyti į *Licutkekers = likuts ‘mažas’ + keckers ‘žirnis’.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1959c, 152–154

Antraštė:

lėšis

Straipsnelis:

žr. lęšis

Šaltinis:

Sabaliauskas 1959c, 152–154

Antraštė:

lęšis

Straipsnelis:

Lie. lę̃šis neturi atitikmenų kitose baltų kalbose (la. ir pr. skoliniai), bet nemaža atitikmenų turi kitos ide. kalbos: lo. lens, it. lenticchia, rum. linte, s. v. a. linsi, v. Linse, s. sl. lęšta, r. ляща, bulg. леща.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1958a, 456