Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
láigyti
Straipsnelis:
Gr. ἐλελίζω, dažnesnis aor. ἐλελίξαι ‘kratyti’. Abi formos gretinamos su s. i. réjate ‘drebėti’, réjati ‘judinti, purtyti’, go. laikan ‘šokinėti’, lie. láigyti ‘bėgti’ ir t. t. Pokorny IEW, 667 t. Ši hipotezė leidžia manyti: 1) kad -ίξαι, -ίζειν nėra priesagos, bet priklauso šakniai; 2) kad kamienas turi reduplikaciją (ekspresyvinę? arba aoristo?); 3) pagaliau, kad žodžio pradžios ε- yra protezė, plg. Schwyzer, Gr. Gr. 1, 648.
Šaltinis:
Chantraine DEG II, 335
Antraštė:
láigyti
Straipsnelis:
Iki šiol žodis λαικάς, -άδος ‘prostitutė’ yra likęs be patikimo aiškinimo: ryšys su gr. ληκώ ‘membrum virile’, priimtas Boisaq Dict. 550, W.-P. II 396 (labai rezervuotai) ir Hofmann, Wb. 171, nebefiguruoja Pokornio žodyne (čia p. 669 randame problematišką *lē(i)k-). Turime reikalą su iš pelasgų pasiskolintu žodžiu. Reikia kildinti iš ide. *leig-, kurį germanų kalbose tęsia go. laikan ‘šokinėti’, laiks (daikt.) ‘kompanija, draugija’ (plg. Holthausen, Wb. d. Altwestn. 177), s. v. a. leih (> dab. vok. Leich) ‘Gesang aus ungleichen Strochen’, dab. vok. Laich ‘ikrai’ bei ‘Liebespiel’, (dial.) laichen ‘sich begatten’, danų lege ‘sich paaren’ (sakoma apie kai kuriuos paukščius) ir t. t. (Kluge-Götze, Wörterb. 418 t.). Lie. k. turime láigyti, s. i. réjate ‘šokti, drebėti’ ir dab. persų ālēxtan ‘springen, auschlagen’ (sakoma apie arklį) ir t. t. (Pokorny IEW, 667 t.). Pelasgų λαικ(άς) kilo iš ide. *loig-, visai kaip germ. *laik- go. žodyje laikan ir t. t. bei lie. láigyti. Dėl ide. *oi > pelasgų ai, plg. Le pélasgique 6. Ide. sonorinis *g perėjo į pelasgų k (ibid. 16 t.). Nors pelasgų λαικ(άς) etimologinius ekvivalentus taip pat turi rytinėse (indoiranėnų) ide. kalbose kaip ir vakarinėse, bet semantinis atitikimas germ. *laik- (žr. ypač dab. vok. Laich ‘Liebespiel’, laichen ‘sich begatten’, danų lege ‘sich paaren’) yra toks tikslus, kad jį čia reikia atskirai pabrėžti.
Šaltinis:
Windekens 1960b, 91
Antraštė:
láigyti
Straipsnelis:
Petersonas (Gr. Lat. Wst. [1922] 17tt.) mano, kad lie. bei la. leksemos – linguoti, la. līguoti – reikšme ‘scyruoti, linguoti, svirduliuoti, šokinėti, šokčioti’ [11 išnaša: Dėl lie. liñksmas ‘džiugiai nusiteikęs, fröhlich, heiter, vergnügt’, kuriuos Petersonas gretina su šaknimi *lig-, reikia plg. Fraenkel, Wb. 374] [57] yra nazalizuoti šaknies *leig- variantai; pastaroji slypi lie. láigyti ‘gyvai, išdykusiai, be galvos, nesuvaldomai, netvardomai lakstyti, šėlti, išdykusiam būti, kvailioti, dūkti’, go. laiks ‘šokis’, laikan ‘šokinėti, šokčioti’, s. i. réjate ‘šokinėja, dreba, virpa, trūkčioja, krūpčioja’, n. pers. ālēχtam ‘šokti, spirti (apie arklį)’ (plg. Fraenkel s. v. láigyti). Mano nuomone, čia taip pat priskirtini šie sl. kalbų žodžiai: s. č. líhati ‘(pa)judinti, (pa)krutinti’, le. dial. ligać ‘išmušti; spirti; koja pastumti, paspirti’, ligawica ‘slidžios grindys, pelkė, liūnas’. Pastarąsias leksemas privalome atplėšti nuo r. ljaga ‘šlaunis, Schenkel’ ir kt. (*leng-) ir besąlygiškai sieti su *leig-, styrančia iš lie. láigyti ir t. t. Nemėginkime tarp šių dviejų giminiškų žodžių šeimų įžvelgti kokių nors saitų kaip kad mėgina Berneker SEW I 706 ar Vasmer Wb. II 80.
Šaltinis:
Jēgers 1958c, 57–58
Antraštė:
láigyti
Straipsnelis:
Germ. laik-a- ‘žaisti, spielen’ (go. laikan ‘šokinėti, šokuoti’, s. isl. leika ‘mikliai judėti, sukiotis, žaisti, juokauti, pokštus krėsti; šaipytis, tyčiotis; suvilioti, suvedžioti, apgauti’ [320], s. ang. lācan ‘pašokti, stryktelėti, pasijudinti, žaisti’, s. v. a. kalboje ši lytis neužfiksuota; pirmą kartą v. v. a. partic. praet. geleichen ‘betrogen’) labiau ar menkiau patikimai galime sieti su keliomis kitų kalbų lytimis. Kad ir keista, tačiau germ. leksemą geriausiai atitinka ir kalbų formos, plg. s. air. (W) lingid ‘(pa)šoka’ (them. Präs., red Prät.), nazalizacija li-n-g?; lie. (W) [W= žodžių reikšmės nėra akivaizdžiai susijusios, tačiau jų ryšys tikėtinas (reikšmės susiformavimas įsivaizduojamas ar patvirtinamas paralelių), pvz., s. sl. bъrati ‘rinkti, kaupti’: ide. bher- ‘nešti, atgabenti’] láigau, -yti ‘linksmam šokinėti, bėgioti’, gr. (H) ἐλελίζω (aor. ἐλέλιξαι) ‘sudrebinu, pakertu, pasukti, apsukti, apsigręžiu’ (plg. Frisk, Griech. etym. Wrtb., 488f.), s. i. (H) réjate ‘sudrebinu, pakerta, dreba’, ir.: kurd. līzim ‘žaidžiu’, be-leizum ‘šoku’. Kaip žodžio pabaigos variantus galime lyginti su loi-d- ‘žaisti’, plg. lo. lūdō, -ere ‘žaisti (linksmintis, smagintis, dūkti)’, s. air. laidid ‘varyti, ginti, reizen, apdainuoti’, gr. λίζει· παίζει (Hesych.) ‘žaidžia’.
Šaltinis:
Seebold 1970, 321–322

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas