Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lapas.

Antraštė:

lãpas

Straipsnelis:

Gr. λάπαθον ‘rūgštynė’. Vis dėlto teisus buvo Boisaquas suponuodamas pragraikišką λάπαθον kilmę, nes šis žodis puikiai paaiškinamas kaip pelasgiškas lie. lopetà, pr. lopto ‘kastuvas’, la. lâpsta ‘kastuvėlis, kastuvas, irklas, mentikaulis’, s. sl. lopata, r. lopáta, lopátka ‘mentikaulis’ ir t. t. atitikmuo. Šios baltų-slavų formos pačios giminiuojasi su lie. lãpas, la. lapa ‘lapas’, go. lōfa, s. isl. lōfi ‘delnas’, s. v. a. laffa ir t. t. ‘delnas’, ‘petys’ ir t. t. Visų šių žodžių pradžia yra ide. *lēp-, *lōp-, *lə₁p- ‘būti plokščiam > delnas, mentė, kastuvas ir t. t.’ (Pokorny 679). Iš sąvokos ‘plokščias’ taip pat kilo ‘lapas’, kurią turi lie. lãpas, la. lapa. Kadangi žinoma, jog rūgštynei kaip tik būdingi lanceto formos lapai, tai sąvoka ‘platus’ čia dominuoja. Vadinasi, λάπαθον žymi augalą ‘plačiais lapais’. [37] Aišku, jog fonetinė ir morfologinė λάπαθον struktūra pirmiausia primena šias nurodytas baltų-slavų formas: lie. lopetà, s. sl. lopata ‘vėtyklė’, r. lopáta ir t. t., kurios turi priesagą -t-. Žodį λάπαθ(ον) reikia kildinti iš ide. *lə₁p-ot- ar *lə₁p-ə₁t-. Žodžio λάπαθ(ον) šaknies balsis yra toks pat kaip s. sl. lopata, t. y. *e₁ (vietoj *ə₁ > pelasgų a, plg. Le pélasgique, 5). Priesagos -αθ- balsis yra o laipsnis, atitinkantis e laipsnį, kurį turi lie. lopetà, tačiau taip pat galima [37] kalbėti apie *-ə₁t- fazę su redukuotu balsiu, kuri sudarytų opoziciją stipriajam laipsniui, su ilgu balsiu, nes s. sl. žodyje lopata < *lopāta turime įžvelgti -at-. Be to, šios baltų-slavų formos turi žodžio galą, kuris turįs tęsti ide. *-tā: nes turime λαπάθη, kuris yra pirminis. Žodžiai λάπαθον ir λάπαθος yra perėję į tematinę graikų klasę (Le pélasgique 25). Dėl specialių pelasgų kalbos priebalsių pasikeitimo reikia pastebėti, kad λαπαθ- reprezentuoja senąjį *laphath- (su reguliariu pelasgų paprastųjų dusliųjų perėjimu į dusliuosius aspiruotus: Le pélasgique, 17 t.); šis *laphath- pagaliau patyrė aspiruotų disimiliaciją (ibid. 20 t.). Akcentuotinas labai aiškus pelasgų λαπάθη > λάπαθον, λάπαθος ir baltų-slavų *lāpetā ir *lopātā atitikimas.

Šaltinis:

Windekens 1960b, 37–38

Antraštė:

lãpas

Straipsnelis:

Prasl. dial. *lopъ ‘lapas’, plg. mak. dial. лоп ‘vandeninis augalas, panašus į tulpę’, prie pastarųjų dera lie. lãpas (p. 200).

Šaltinis:

Трубачев 1978 (1980)a

Antraštė:

lãpas

Straipsnelis:

[Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su labialiniu *p ne žodžio pradžioje tarp balsių:] 11.7. alt. *lapʌ/labʌ ‘ploščias, lapas’ (orok. lapuⁿ ‘slidės dalis (kur koja pritvirtinama)’, turkm. yaprag ‘lapas’ / dagur. lawā ‘lapelis’) ~ ural. *lapa ‘plokščias paviršius’ (suom. lapa ‘petys, kastuvėlis’, selkup. laba ‘irklas’) ~ ide. *lep- ‘plokščias, lapas’ (got. lōfa ‘delnas’, lie. lãpas Pokorny IEW, 679) ~ sem.-cham. *lp- ‘plokščias, lapas’ (berber. lfs ‘darytis plokščiam’, logon. lefī ‘lapas’).

Šaltinis:

Иллич-Свитыч 1966 (1968), 344

Antraštė:

lãpas

Straipsnelis:

Bud. skr. palāva-/palāpa- ‘šiaudai, lukštas, pelai’ primena pal. palāpa ‘t. p.’, kur -v/-p kitimas aiškinamas hiperpalizmu [54]. Pal. palāpa siejama su s. i. pralava- ‘rąst(a)galys, atrauža, gabalas (nendrės)’ (pra > pa). Bud. skr. lunāti/lunoti ‘pjauti, atpjauti’, kuris kildinamas iš ide. *leu̯- ir *leu̯H, plg.: lūna- ‘uodega’ [55], lūna-ka- ‘galvijas’, lava- ‘atraiža’, lāvaka- ‘pjovėjas (javų)’, s. i. pralavana- ‘derliaus nuėmimas’, abhilāva ‘šienapjūtė’. Senesniu laikomas bud. skr. palāva-, antriniu s. i. pralava- [56]. Abu žodžiai kildinami iš ide. *pō̆-leu̯(H)-, kuris s. indoarijų k. galėjo atrodyti *p(r)a-lā̆va-. Bud. skr. palāva- giminingas la. palēp(e)ne ‘apaugusi ežero dalis, pelkėtas ežero krantas, jūra’ ir palēvene ‘siūbuojanti pelkėj vieta, status krantas’ [57]. Bud. skr. palāva- ir la. palēpene sudaryti iš abiejų morfemų, kiekviena iš jų įeina į rekonstuojamą praformą *prō̆-leu̯(H)-. La. palēp(e)ne skyla į pa- ir lepene ‘šalpusnis (Tussilago farfara), šaūkštis (Petasites)’. -lepene etimologiškai siejamas su lie. lãpas, la. lapa ‘lapas’.

Šaltinis:

Огиденин 1974, 56–58

Antraštė:

lãpas

Straipsnelis:

žr. palėpė

Šaltinis:

Oguibenine 1981, 310–311

Antraštė:

lãpas

Straipsnelis:

Žodžiai, žym. sąv. ‘lapas’, dažniausiai susieti su žodžiais, reiškiančiais ‘žiedas’, ‘gėlė’, ‘luptis’, ‘sparnas’, ‘plunksna’. Nemažą šios reikšmės žodžių grupę sudaro žodžiai, kilę iš *bhel-, matomos žodžiuose, reiškiančiuose ‘lapas’, ‘gėlė’. Lie. lapas, la. lapa giminiški slov. lépen, sorb. lopjëno ‘lapas’, r. lepen ‘gabalas, lakštas’, visi iš šaknies, matomos gr. λέπω ‘nulupti’, λέπος ‘nuskusti’.

Šaltinis:

Buck 1949, 526

Antraštė:

lãpas

Straipsnelis:

žr. lopė

Šaltinis:

Koivulehto 2000, 113–114

Antraštė:

lãpas

Reikšmė:

лист

Straipsnelis:

žr. raugienė

Šaltinis:

Лаучюте 1972, 91

Antraštė:

lãpas

Reikšmė:

Blatt

Straipsnelis:

žr. lopa

Šaltinis:

Casaretto 2004, 220