Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: laukas, girdalas, gaginti, kirdyti, kaisti, ratadaila.

Antraštė:

laũkas

Straipsnelis:

žr. lengė

Šaltinis:

Merlingen 1978, 72–73

Antraštė:

laũkas

Straipsnelis:

[Pateikiu pastabas Y. H. Toivonen, E. Itkonen, A. J. Joki, R. Peltola. Suomen kielen etymologinen sanakirja, I–IV. Helsinki, 1974–1978:] 6. Mūsų aptariamas leidinys suom. leksemai laukea ‘platus, erdvus, atviras’ nepateikia jokios etimologijos. Manau, jog pastarąją galime lyginti su lie. laũkas ‘field, outside’.

Šaltinis:

Terent’ev 1990, 30

Antraštė:

laũkas

Straipsnelis:

Armėnų kalboje *gh, *g, *k, einantys po *u, papildomai palatalizuojasi ir duoda tuos pačius refleksus kaip ir atitinkami palatalizuoti *g’h, *g’, *k’. Ide. *leuk-/*luk-> loys, lusoy ‘šiesa’ (plg. lie. laũkas ‘su balta dėme ant kaktos’, r. луч.

Šaltinis:

Джаукян 1982, 57

Antraštė:

laũkas

Straipsnelis:

Reikšmių ‘miškas’ ir ‘laukas’ supriešinimas pastebimas slavų ir baltų kalbose: ‘miškas’/‘laukas’ → ‘išorėje (namo)’; ‘laukinis’; ‘medžioti’. Lie. laũkas, be pagrindinės sememos ‘žemės sklypas’, taip pat reiškia ‘vieta po atviru dangumi, išorėje’ ir pan. [LKŽ VII, 178]. Ypač tai liečia adverbialines formas – laukañ, laukè ir pan. Analogiškai atitinkamos reikšmės išreiškiamos ir latvių kalboje – plg. laukā ‘laukan; išorėje; kieme; gatvėje’ ir pan., vadinasi, ryt. baltų kalbose semema ‘erdvė už namo’ yra išvestinė iš reikšmės ‘laukas’. Plg. estų dial. metsas ‘miške’ = ‘anapus kiemo’ [...]. Panašiai slavų kalbose erdvė už namo taip pat vadinama ne ‘mišku’, o ‘lauku’.

Šaltinis:

Непокупный 1976, 77

Antraštė:

laũkas

Straipsnelis:

Recenzijoje autorius aptaria du suomių kalbos leksinius vienetus: laukki ‘gyvulys su balta dėme kaktoje, balta dėmė, žvaigždė (gyvulio kaktoje)’ ir laukka (bei variantai laukko, laukku) ‘skylė, kiaurymė, tarpas tvoroje, klanas’. Jie buvo laikomi etimologiškai skirtingais, o laukka netgi neaiškios kilmės [142]. Tuo tarpu autorius mano, kad šie du žodžiai yra vienos kilmės, ir jų reikšmė gali būti apibendrinta: ‘kitos spalvos zona (dažniausiai blanki) tam tikrame fone, dėmė’. Autoriaus nuomone, toks reikšmių ‘skylė, kiaurymė, klanas’ ir ‘kitos spalvos zona arba dėmė’ sukeitimas yra dažnas reiškinys kalbinėje vartosenoje. Laukka (ir estų laugas, laukjas, lauk, laukil) yra iš suomių *laukas, kurio baltišką kilmę atspindi lie. laũkas, la. lauks, pr. laucks. Pirminė forma – ide. *leuk-, *louk-, *luk- ‘šviesa’, iš kurios ir gr. λευκός ‘baltas’, lo. lux, luxidus, go. liuhaþ. Parodęs semantinį panašumą ir vienovę iškeltų suomiškų ir baltiškų žodžių, autorius daro išvadą, kad laukka ir laukki yra tos pačios kilmės [143].

Šaltinis:

Majewicz 1975, 142–143

Antraštė:

laũkas

Reikšmė:

balkšvas

Straipsnelis:

Pr. lauxnos (plur.) E 4 ‘žvaigždynai’ : lie. laũkas ‘blässig’, la. làuks, s. sl. ΛΟΥНА, lo. lūna ‘mėnulis’, go. liuhaþ, arm. lois ‘šviesa’, gr. λευκός, av. raoxšna- ‘blizgantis, žibantis’, s. i. rōcatē ‘t. p.’ ir kt. žr. Walde-Pokorny II, 408 tt.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 251

Antraštė:

laũkas

Straipsnelis:

Pr. laucks 65, 28 ‘laukas’ [ir kt.] : lie. laũkas ‘t. p.’, la. laũks, làuks, s. v. a. lōh ‘krūmais apaugusi proskyna’, lo. lūcus ‘šilelis, miškelis’, skr. lōka-ḥ ‘tuščia aikštelė’ ir kt. žr. Walde-Pokorny II, 408tt.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 251

Antraštė:

laũkas

Straipsnelis:

[Šifruojamas senas Latijaus užrašas lotyniškas, kai kur užsimenama apie lie. žodžius]. Šaknis ide. *d/lewkʷ- ‘būti aiškiam’, ‘atrodyti kaip’. Ji neturi aiškaus įrodymo, kad galinis garsas negali būti labioveliarinis. Aišku, kad s. i. loka- ir jo giminaičiai (reikšme ‘erdvė (kosmosas?)’, ‘pasaulis’), lie. laukas, lauke (‘aiškus’; ‘laukas’) ir visų pirma lo. lucus greičiausiai pratęsia kitą šaknį + kaitybą: *leuk ‘erdvė (kosmosas?)’.

Šaltinis:

Collinge 1973, 267

Antraštė:

laũkas

Straipsnelis:

Gr. λευκός, -ή, -όν ‘baltas, žibantis’ [632…]. Formaliai atliepia s. i. būdvardį rocá- ‘žibantis’ greta praes. rócate (gr. būtų *λεύκεται), plg. air. luach, lie. laũkas (kalbant apie gyvulius, kurie turi baltą dėmę kaktoje) ir t. t. Kita vardažodinė forma su balsiu o lo. žodyje lūcus iš pradžių ‘aikštė, laukymė’, s. i. locá- m. ‘laisvas plotas’, lie. laũkas, s. v. a. loh ‘aikštė, laukymė’ ir t. t. λευκός įeina į didelę žodžių, reiškiančių ‘šviesa’ ir t. t. šeimą, plg. lo. lux, gr. λεύσσω, λύχνος, λούσσον ir t. t. Ide. *leuq-/*louq- ir t. t.

Šaltinis:

Chantraine DEG III, 632–633

Antraštė:

laũkas

Straipsnelis:

Toch. A lo, B lau, priev. ‘(vok.) fort’ Fraenkel IF, L, 1932, 16 t., šį prieveiksmį susiejo su toch. A lok, B lauke, priev. ‘toli, tolumoje, (vok.) fort, ab’, kurį papildytų lie. laũkas su loc. sg. laukè, laũk(an). Lane Language, XIV, 1938, 25 t. („perhaps“) ir Pedersen, Tocharisch, 1941, 227, pritarė šiam požiūriui. Vis dėlto kyla klausimas, kokiu būdu arba kokiu pagrindu ide. *louq- žodžio gale neteko priebalsio: hipotezė dėl proklitiškai vartojamos šios formos redukcijos (žr. Lane\'o formuluotę: shortened in proclitic use) yra visiškai nepagrįsta. Užuot nagrinėjus A lok, B lauke, reikia nagrinėti A lo, B lau, kurios yra pirminės, lyginant su pirmosiomis formomis; paprastosios A lo, B lau yra tos pačios kilmės kaip ir AB lu- ‘siųsti’, t. y. iš ide. *leu- ‘atpjauti, atskirti, atrišti’ su gr. λύω ‘atrišti, išvaduoti’, lo. so-lvere ‘ištirpdyti, iš-, at-, per-skirti’, go. fra-liusan ‘netekti’, s. isl. lauss ‘atleistas, laisvas’ etc. (šį aiškinimą žr. mano Lexique, 1941, 54). Vadinasi, reikšmė ‘(vok.) fort’ kilo iš reikšmės ‘išskirtas, atskirtas, perskirtas, susilpnėjęs, etc.’. Toch. A lo, B lau reikia kildinti iš ide. *lou̯ + gale išnykęs (*-i̯-, *-n-?): žr. A law- < ide. *lou̯- (lu- praet. kamiene).

Šaltinis:

Windekens 1976, 265

Antraštė:

laũkas

Straipsnelis:

*lauk- (iš ide. *louk-) (pr. laucks, lie. laũkas, la. laũks ‘laukas’. [...] Baltų kalbose ši šaknis vartojama reikšme ‘Feld, laukas’ (iš čia ‘Acker’), kaip ir ‘lauka vieta, das Freie’ < ‘laukymė (plika vieta)’, bet niekada nevartojama ‘šviesos’ reikšme. [pr. luckis E 640 ‘pliauska’. Trautmann BSW, 152, taip pat 1910, 372) laiko prūsų žodį nykstamojo balsių kaitos laipsnio šaknies variantu iš bl.-sl. kamieno *lauki- f. ‘šviesa’, kurį pratęsia s. č. lúč ‘fakelas’ ir kt. slav. ž.].

Šaltinis:

Smoczyński 1989b, 314

Antraštė:

laũkas

Straipsnelis:

Nukrypimas nuo „normos“ paprastai pasitaiko bl.-sl. kalbų pusėje. Tik atskirais atvejais – panašybė arijų k., plg. veliarinį *leuk- formos lo. lūcēre ‘šviesti’, gr. λευκός ‘šviesa, baltas’, lie. laũkas ‘blyškus’, s. sl. luča ‘spindulys’, s. i. rócate ‘šviečia, roká- ‘šviesa’; gretimai – palatalinis *leuk̑- formose s. i. rúśant- ‘šviesus, baltas, spindintis’, s. sl. vъs-lysъ ‘plikas, be augmenijos (kahl)’, r. lýsyj [80] ‘plikas, laukas’, taip pat greičiausiai lūšies pavadinime, lie. lū́šis, s. v. a. luhs. [81]

Šaltinis:

Tischler 1990, 80–81 [71]

Antraštė:

laũkas

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Lie. laũkas, pr. laucks (≤ *loukos) lyginimas su giminiškais žodžiais (gr. λευκός ‘aiškus, baltas’ (=la. làuks), s. i. lokáḥ ‘šviesa, šviesos ruožas’, lo. lūcus ‘(deivės) miškelis’) leidžia nustatyti pirminę baltiškų žodžių reikšmę ‘aiški, t. y. be medžių, vieta’. Baltų *laukas taip pat vartojamas ir reikšme ‘dirbama žemė’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 226

Antraštė:

laũkas

Straipsnelis:

louk- ‘laukas, pieva – (blogas) miškas, laukymė’ : lo. lūcus, s. lo. acc. loucom ‘giria’, osk. lúvkeí ‘in luco’; s. v. a. lôh ‘užaugusi laukymė, žemi krūmokšniai’, v. v. ž. loh, lōch ‘miškelis’, vardai kaip Water-loo, s. ang. léah ‘atvira žemė, pieva’, ang. lea ‘pievų šalis’, s. isl. ló ‘laukymė’ (toliau Kluge prie Loh ‘giria’[...]), lie. laũkas, la. laũks ‘laisvas laukas, laukymė’, pr. laucks ‘laukas’ „greta gausių vietovardžių“ (Fraenkel LEW 344); čia galėtų prisišlieti ir s. i. lokáḥ ‘laisva erdvė, pasaulis’. Iš mūsų sąvokų visi šie atvejai geriau išvedami nei iš leuk- ‘šviesti’, kaip kad elgiamasi etimol. žodynuose (Walde Pokorny II, 408tt., Pokorny 687tt., Fraenkel LEW ir t. t.). Abipusė įtaka gali būti įžvelgiama žodžiuose ‘laukymei’ pavadinti arba s. i. lokáḥ ‘laisva erdvė, pasaulis’. – Prie louk- : lonk- […] žr. Fraenkel, Erg.-H. prie KZ XIV, 1947, 59 tt.; B. Jēgers KZ, LXXX, 1966, 124 t. t.

Šaltinis:

Merlingen 1978, 68

Antraštė:

laũkas

Straipsnelis:

Lie. laukas, la. lauks, pr. laucks giminiški su s. i. loka- ‘atvira vieta’, lo. lūcus ‘išvalytas miško plotas’, lo. lūx ‘šviesa’.

Šaltinis:

Buck 1949, 27

Antraštė:

laũkas

Straipsnelis:

Produktyviems vediniams su paprastuoju -o galima skirti tik vieną grupę (ein Kategorie), būtent vyr. g. vardažodžius Nomina rei actae [20 išnaša: Nomina actionis funkcija negalėtų būti sena, paveldėta]: gr. λόγος iš *leg-, […] lo. rogus ‘laužas’ iš *reg̑-, […] vok. Teig ‘tešla’, go. daigs iš *dʰeigʰ-, taigi ‘tai, kas suminkyta’, taip pat, mano nuomone, gerai paliudytą *loukos [23 išnaša: atskirų kalbų pagrindinės šio žodžio reikšmės yra ‘šventoji giraitė’ (lo.), ‘krūmynas, giraitė, miškelis’ (s. v. a.), ‘laukas’ (s. ang., lie.), ‘tolesnė erdvė, plotas, pasauli’ (s. i.)], taigi ‘nušviesintasis (das Aufgehellte)’ [24 išnaša: pasyvioji diatezė buvo galima ir grynai vardažodinei kategorijai, taip pat, jei prasminga, ir intrazityvioms veiksmažodinėms šaknims], t. y. ‘išretintas miško plotas’.

Šaltinis:

Wachter 1997, 12

Antraštė:

laũkas

Straipsnelis:

Toch. A lok, B lauke, priev. ‘toli, tolumoje, (vok.) fort, ab’ su B vediniu laukaññe ‘ilgas’ (kalbant apie laiką) ir laukar ‘(vok.) Weithin’ (?). Žinomas šio prieveiksmio lyginimas su lie. priev. laukè, laũk(an) iš laũkas < ide. *louqo- (s. i. loká- ‘laisvas plotas’, lo. lūcus ‘medis’ etc.); Fraenkelio (IF, L, 1932, 16 t.) pasiūlyto gretinimo laikosi Lane, Language XIV, 1938, 25; Pedersen, Tocharisch, 1941, 227; Duchesne-Guillemin, BSL XLI, 2, 1941, išn. 1; Krause, Thomas, Tocharisches Elementarbuch I, 1960, 57 etc. Čia turime tokį lyginimo pavyzdį, kuris bent iš pirmo žvilgsnio atrodo neginčijamas, tačiau jis neatsižvelgia į kitus toch. [265] duomenis; iš tiesų A lo, B lau ‘(vok.) fort’, kurių negalima atskirti nuo A lok, B lauke rodo, kad pastarieji lyginant su A lo, B lau, yra antriniai. Paprastasis A lo, B lau neturi nieko bendro su ide. *louqo-, tačiau pasidaro aiškus kildinant iš ide. *lou̯ < *leu- ‘atpjauti, atskirti’ su lo. so-lvere ‘ištirpdyti, iš-, at-, per-skirti’, s. isl. lauss ‘atleistas, laisvas’ ir taip pat su toch. AB lu- ‘siųsti’. Tačiau A lok, B lauke kilo iš ide. *loug̑o-, vardažodinis gr. λόγος iš *leu-g̑-, išplėstas *leu- tipo vedinys, kurį randame arm. lucamen ‘löse los, breche auf’, loyc ‘los gelöst, frei’ (dėl šių žodžių plg. Solta, Stellung 252 t.; taip pat žr. Frisk, GEW II 149 t.). Puikus toch.-arm. atitikmuo.

Šaltinis:

Windekens 1976, 265–266

Antraštė:

laũkas

Straipsnelis:

Baltus ir slavus sieja bendrybė nusakant sąvoką „erdvė už namų; ne kieme“, nes vartojamos leksemos su „laukas“ (plg. lie. laũkas, r. поле), nors pietinėse estų tarmėse ši sąvoka įvardijama ir leksema „miškas“, plg. es. metsas. Anksčiau su lie. óras irgi buvo nusakoma ta pati sąvoka „erdvė už namų; ne kieme“, kuri dabar jau prarasta.

Šaltinis:

Непокупный 1967, 71–75, 80–81

Antraštė:

laũkas

Straipsnelis:

S. i. ruśánt- „šviesus, baltas“ nereikėtų sieti su lie. laũkas, plg. tos pačios šaknies variantą rocáte „leuchtet“.

Šaltinis:

Kazlauskas 1970c, 131

Antraštė:

laũkas

Straipsnelis:

žr. plieksti

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 75

Antraštė:

laũkas

Straipsnelis:

žr. dvarlaukis

Šaltinis:

Smoczyński 2001, 155

Antraštė:

laũkas

Straipsnelis:

žr. liaugara

Šaltinis:

Gliwa 2002b, 32–34

Antraštė:

laũkas

Straipsnelis:

žr. lakti

Šaltinis:

Blažek, Čeladín, Běťákova 2004, 115–116

Antraštė:

laũkas

Straipsnelis:

[Aptariami s. i. abstraktai ir būdvardžiai Rigvedoje ir Atarvavedoje, kurie yra pirminio a-kamieno ir ana-dariniai.] Šafneris pastebėjo, kad ide. kalbose yra akcentinė opozicija: oksitoną turi ide. *lou̯kó- (plg. s. i. loká, lie. laũkas) baritoną *lóu̯ko- (plg. germ. *lau̯χa-, s. v. a. lōh ʻHainʼ, s. ang. lēa(h) ʻWieseʼ). Lo. lūcus (s. lat. loucos) ʻheiliger Hain, Waldʼ nerodo akcentinio skirtumo. Jeigu lie. laũkas aiškintinas kaip antrinis (pradinė antroji akcentinė klasė, plg. paĩšas ʻRussʼ < ide. *pói̯k̑o-), tai spėtina, kad s. i. loká- įvyko kirčio perkėlimas (iš ide. *lóu̯ko-). S. i. loká- yra paveldėtas žodis ir skiriasi reikšme nuo naujai padarytų s. i. roká- ʻStrahlʼ, ā-roká- ʻdurchdringendes Lichtʼ (?) ir vi-loká- ʻdas Aufleuchtenʼ.

Šaltinis:

Kim 2010, 192

Antraštė:

laũkas

Straipsnelis:

žr. dievas

Šaltinis:

Olander 2009, 125–126