Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: leisti, paklusnus, skiltis, skilti, priimti, naktis, bulundas, kamanos, devintinės, kaulys, govija, gailas, dangelas, kastuvas, amalas, dievojis.

Rezultatai

Antraštė:: léisti
Straipsnelis:: Germ. lǣt-a- ‘lassen’ (go. letan ‘lassen’, s. isl. láta ‘t. p.’, s. ang. lǣtan ‘(su acc.) lassen, zulassen’ [333], s. fryz. lēta, s. saks. lātan ‘t. p.’, s. v. a. lāzan ‘(su acc.) lassen, loslassen, erlassen’) formaliai atitinka *ləd- (lēd-?), slypinti lo. lassu ‘matt, müde’ (*ləd-to-), [334], gr. ληδεῖν· κοπιᾶν ‘nuvarginti, ermüden’ (kad yra ir kitų glosų, tai dvejojama, ar teisingas skaitymas neturėtų būti αηδ-), alb. lodh ‘nuvarginti’. Savo reikšme labai tiksliai atitinka (*leid-): lie. léidžiu, léisti ‘lassen, loslassen, freilassen’. Mėginama abi formas laikyti esant pamatuotas šaknyje ilgąjį diftongą turinčia prolyte *lēid-. Tokiam siejimui prieštarauja Chr. Stangas NTS 1947, XIV, 83–86 [vietoj minėto gretinimo siūloma lǣt-a- : lie. lósti ‘būti išrankiam, wählerisch werden’ ir su aukščiau minėtais žodžiais].
Šaltinis:: Seebold 1970, 333–335

Antraštė:: léisti
Straipsnelis:: Gr. λαιδρός ‘įžūlus, akiplėšiškas’ […]. Etimologija neaiški. Buvo gretinama su λαιμός (Solmsen KZ 1911, XIV, 171). Nuo Krahe, Corolla ling. Sommer, 129, primenami mezapų ir ilirų antroponimai Ledrus, Laidius, Σκερδιλαϊδας, bei, antra vertus, lie. pa-láidas, atitinkamas daiktavardis pa-láida. Kitą vokalizmą turi lie. léidžiu, léisti.
Šaltinis:: Chantraine DEG III, 611

Antraštė:: léisti
Straipsnelis:: F. Bezlajaus nuomone (Bezlaj F., Einige slov. und balt. lexische Parallelen, 81) slov. lẹ́hniti ir lejhniti ‘nutraukti, nustoti, pa(si)baigti’ tiksliai atitinka lie. léisti, láisti, láidyti ‘palinkti, apleisti’, laidà ‘nuopolis, kritimas’. Tačiau Fraenkelis (Studi Baltici, V, 351) šiuos lie. žodžius kildina < *lēi̯d- / *līd- – kas išeliminuoja galimybę (neatitinka fonetika) slov. lẹ́hniti lyginti su lie. žodžiais. Mums rodos, slov. žodžių struktūra bei jų semantika įgalina juos sieti su sl. *lixъ, *lišiti ‘kvailas, piktas; palikti, atimti’ (Фасмер ЭСРЯ II 505). Sl. *lixъ < *lei̯ks- (šaknies balsis kaitaliojasi su o) [79], plg. r. bažn. sl. ЛѢКЪ ‘likutis’ ir slov. lẹ́hniti < *loi̯ks-.
Šaltinis:: Куркина 1972 (1974), 78–79

Antraštė:: léisti
Straipsnelis:: plg. lósti
Šaltinis:: Connolly 1983, 334

Antraštė:: léisti
Straipsnelis:: lē(i) ‘atleisti (nachlassen)’ : (problemiškas s. i. rātí- ‘pasiruošęs; f. nuoma, malonė’, rāti ‘patiki, nuomoja’, iš Walde-Pokorny II, 343 taip pat prie rē(i) – ‘duoti, dalykas’, Pokorny IEW 860 prie rei- : rēi- ‘nuosavybė, dalykas’ [šalia Walde-Pokorny II, 394, Pokorny 665 lē(i)- ‘patikėti, nuosavybė’], žr. dėl šio Mayrhofer III 52 t.); s. sl. lětь, lětьjǫ jestъ ‘licet’, bažn. sl. lětьba ‘leidimas’; br. leć ‘yra mandagu, tinkama’ (Berneker SEW, 714); lē(i)d- : go. lētan, s. isl. láta, s. v. a. lâzan, s. saks. látan, s. ang. lǽtan ‘leisti’ (nuo kurio mes go. latjan ‘sulaikyti, s. v. a. lezzen ‘sulaikyti, gadinti, pakenkti’ ir t. t. atskirti norime); lie. léisti (léidžiu, léidmi), dial. láisti ‘lassen, loslassen, in Bewegung setzen ir t. t.’, nuolaidùs, nuolaižnùs ‘nachgiebig, willfährig’ (šalia ‘geneigt, schräg, schief, schlüpfrig, glatt’ […]), atlaidà ‘Nachlassung, Vergebung, Tauwetter’, paláidas ‘lose, los, frei’, paláida ‘Zügellosigkeit, Hurerei’ (‘paleistuvystė’), laĩ(k)svas ‘frei’, lýsti ‘nachlassen, nachgeben’, la. laîst ‘leisti’ (nuo čia skirtinas lie. lydė́ti ‘geleiten’, láidoti ‘bestatten’ […]). Toliau Fraenkel LEW tarp po léisti pateikiamų žodžių kai kas tikrai ne čia priklauso, kaip pvz., láimė ‘Glück’ (šis geriau prie lē(i)- ‘nuosavybė, įgyti, laimėti’, lỹdis ‘Lauf, Sprung’ ir t. t., lydúoti ‘roden, urbar machen’, la. lidêt ‘sklandyti, plevesuoti’ ir kt.
Šaltinis:: Merlingen 1978, 57

Antraštė:: léisti
Straipsnelis:: Pr. palayde Thes. 117 ‘Nachlass eines Verstorbenen’ (apie tai dar Bezzenberger Festschrift–Kuhn 262 ir Cīzemers ZfdMa. XVIII 149) : lie. léisti, la. laîst.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 270

Antraštė:: léisti
Straipsnelis:: Chr. S. Stango (Stang 1966, 7tt.) knygoje pateikti charakteringi bl. kalbų žodžiai fiksuojami ir kitose kalbų grupėse. Lie. leksema léisti ‘lassen’ (8), kurios akūtas rodo šaknyje buvus ide. *ēi, gali sietis su go. letan ‘lassen’ grupės žodžiais.
Šaltinis:: Bammesberger 1968, 184

Antraštė:: léisti
Straipsnelis:: žr. paláidas
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 54

Antraštė:: léisti
Straipsnelis:: [Komentuodamas lenkų–„jotvingių“ žodynėlio wola–łauſa ‘laisvė, valia’, Z. Zinkevičius sieja tą jotv. žodį su léisti, láisvė, la. laist arba su la. laut id. ir net su lie. atlaužà. Atrodo, kad įtikinamesnis būtų siejimas su go. lausjan ‘to liberate, to save’, laus ‘empty’. Jei jotv. łau yra skolinys iš germanų, šaltinis turėtų būti gotų k., kadangi s. v. a. ir vok. kalbų formų vokalizmas kitoks.
Šaltinis:: Orel 1986, 270

Antraštė:: léisti
Straipsnelis:: Jotvingių łauʃa ‘valia’ yra neaiškus žodis. Jis galbūt sietinas su lie. léisti, láisvė, la. laîst, arba su la. l̡aũt, arba su lie. (at)laužà.
Šaltinis:: Zinkevičius 1985b, 75

Antraštė:: léisti
Straipsnelis:: Lie. léisti ‘lassen’ iš * leid-ti, plg. léido.
Šaltinis:: Каралюнас 1966, 121

Antraštė:: léisti
Straipsnelis:: La. ļaũju ‘leidžiu, prileidžiu’, lie. liáuju ‘nustoju’ (anksčiau maždaug ‘kažką palikti’) < *'l ̕áu̯i̯e/a-, veikiausiai iš léu̯h₁-i̯e/o- < *leh₁ + u- (*leh₁- ‘leisti, palikti’), plg. pr. aulaūt ‘mirti’ < *‘liautis, nustoti’; lo. lētum ‘mirtis’ (< *leh₁-to- ‘palikimas’). Neišplėsta šaknies forma aptinkama albanų aoriste la ‘jis leido’ < priešalb. *lə₁-t (žr. G. Klingenschmitt, Das altarmenische Verbum, Wiesbaden, 1982, 153). Išplėsta forma *leh₁ + d- yra germ. *lētanaⁿ ‘leisti’ (go. *lētan, s. v. a. lāzzan ir kt.) pamatas, o *leh₁ + i + d- (> *lei̯h₁d) – lie. léisti pamatas.
Šaltinis:: Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006, 179