Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lenkė, beržti, vielgudis.

Antraštė:

lénkė

Reikšmė:

giliai gulinti žemė, pagilėjimą sudaranti maža pieva ar laukas

Straipsnelis:

lenk-, lonk-, ln̥k- ‘(žema) pieva – klonis, pagilėjimas – slėnis – (drėgna) žemuma, pelkė’: lie. lénkė ‘giliai gulinti žemė, pagilėjimą sudaranti maža pieva ar laukas’ (= léngė […]), lankà ‘der Überschwemmung ausgesetzte Wiese, Aue, Marsch, Tal’, la. (kurš.) lañka ‘žema lyguma, upės vingis, žema pieva’, luñka ‘jūros krantas, žema pieva, pavasarį užliejama’ (Fraenkel LEW 339 lankà su liet. ir ostdt. vietovardžiais ir ežerų vardais 357: viskas iš leñkti ‘… biegen’); s. bažn. sl. lǫka ‘slėnis, pieva’, s. sl. lǫčije ‘nendrės’ (< ‘pelkių augalai’; Walde-Pokorny II, 435, Pokorny IEW 677 : prie ‘lenkti – pinti’!), r. luká ‘upės vingio pieva ar miškas’, bulg. lъká ‘pievos, upės žemumos pieva, krūmuota žemuma’, s.-kr. lúka ‘pieva’, slov. lọ́ka ‘pelkėta slėnio pieva’ ir t. t. (Berneker SEW). Toch. B leṅke ‘ola’[…] čia priklauso pagal W. Couvreur, Archiv Or. 18, 1–2, 1950, 129.

Šaltinis:

Merlingen 1978, 73

Antraštė:

lénkė

Straipsnelis:

lie. lénkė ‘tiefer gelegenes Land’ – leñkti ‘biegen’.

Šaltinis:

Merlingen 1978, 101