Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lesti, umaras, marka, pas, puiris, puta, algoti, barningas, karbas, pro.

Antraštė:

lèsti

Reikšmė:

imti maistą snapu

Straipsnelis:

Germ. les-a- ‘rinkti, kaupti, sammeln’ (go. lisan ‘rinkti, lesen, kaupti, sammeln’, s. isl. lesa ‘sammeln, kalbėti, sprechen, lesen; an sich reißen; sich hochziehen’, s. ang. lesan ‘sammeln, (nu)imti, (su)valyti derlių, parinkti, išrinkti, answählen’, s. fryzų lesa ‘sammeln, lesen’, s. saks. lesan ‘auflesen, sammeln’, s. v. a. lesan ‘sammeln, išrinkti, parinkti’) [322] galime lyginti su šaknimi les- ‘rinkti, kaupti’, plg. kimrų (H) llestr ‘indas’ (< *les-tro-), lie. lesù, lèsti ‘imti maistą snapu’, lasýti ‘rinkti, kaupti’, het. leššāi- ‘surinkti’. Variantą leǵ- ‘sammeln, lesen’ regime slypintį: lo. legō, ere ‘sammeln, lesen’, gr. λέγω ‘rinkti, kaupti, kalbėti’, alb. mb-ledh ‘sammeln’ (liudija palatalinį).

Šaltinis:

Seebold 1970, 332–333

Antraštė:

lèsti

Reikšmė:

imti maistą snapu, picken; rankioti grūdus

Straipsnelis:

[Kai kurie paprastų darbo įrankių, namų apyvokos daiktų, tam tikrų darbų pavadinimai yra germ.-bl. izoglosos:] 28. Go. lisan ‘rinkti, rankioti; nuimti derlių’, s. isl. lesa ‘rinkti, rankioti’, s. ang. lesan ‘t. p.’, s. saksų, s. v. a. lesan ‘rankioti; išrinkti, pasirinkti; (dėl lo. kalbos įtakos) skaityti knygą’ – lie. lesù, lèsti ‘imti maistą snapu, picken; rankioti grūdus’, lẽsinti ‘berti paukščiams grūdų, lesalo’, la. lest ‘lesti’, lasît ‘rinkti; skaityti’, lêst ‘skaičiuoti’. Bendroji germ.-bl. šaknis *les-. Ko gero, šia šaknimi remiasi s. air. lestar (iš kimrų?), kimrų llestr ‘indas’, s. korn. lester, bret. lestr ‘laivas’, nors keltų leksemos labai skiriasi reikšme.

Šaltinis:

Чемоданов 1961, 81

Antraštė:

lèsti, lesù

Straipsnelis:

lē[i]- ‘patenkinti, suteikti, turėjimas, nuosavybė’ (‘gewähren, Besitz’); med. ‘įsigyti’ (Pokorny IEW 665). Pokorno pateikiama medžiaga, mano manymu, apima kelias skirtingas šaknis: 1. *leh₂- lytyse ved. rātí- (*láh₂-ti-s), gr. λάτρον ‘darbo užmokestis’ (*lə₂-tro- iš paradigmos *láh₂-tro-m, kol. *l̥h₂-trá-h₂, s. isl. lāđ n. ‘žemės nuosavybė’, go. unlēps(-d-) ‘neturtingas’, s. ang. unlǣd < *lēh₂-tó, Vr̥ddhi-darinys iš *láh₂-to-m = s. isl. lōđ ‘nauda’ (s. ang. lǣd n. ‘šalis (land)’ iš kontaminuoto *lḗto-); čionai galbūt priklauso ir v. v. a. luoder kaip *láh₂-tro-m […]. – 2. *les- ‘rinkti’ (IEW 680: go. lisan, lie. lesù) lytyse sl. lěsъ ‘miškas’ ir germ. *lēswō (s. ang. lǣs, gen. loēswe) ‘ganykla’ kaip ‘plotas rinkti…’. 3. *leith- ‘eiti’ (IEW 672: go. ga-leiþan) galbūt adj. darinyje loi̯th-ió-s ‘galimas’ > s. sl. lětъ adv. ‘įmanomas’ (iš Acc.) ir abstr. loi̯th-áh₂ ‘ėjimas’ > la. lìeta ‘dalykas, proga’.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 67

Antraštė:

lèsti

Straipsnelis:

Het. lešš- ‘auflesen’ formos (dgs. 3 a. li-iš-ša-an-zi, inf. le-eš-šu-u-u̯a-an-zi) neleidžia nuspręsti, ar ši forma yra tematinė ar atematinė. Go. lisan, lie. lesù remia tematinį prezensą *les-e/o-. Kaip rodo gr. dor. ΛΕΙΩ, λῶ ‘wollen’, het. li-i-ša-iz-zi turėtų kilti iš *lḗs-eh₂-i̯e- (lo. lēgāre tipo iteratyvas), plg. (šiek tiek kitaip) Melchert, Anatolian Historical Phonology, Amsterdam, 1994, 152.

Šaltinis:

Tremblay 2009,