Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: liáutis, tirkšlys, lūgoti, kirbėti, tẽlias, kèpti, ančiabalis, nūnai, priedėlis, aštras, trúkstuti, siūbuoti, ašerys, rakštis.

Rezultatai

Antraštė:: liáutis
Straipsnelis:: žr. levonas
Šaltinis:: Paulauskienė, Zinkevičius 1977, 310

Antraštė:: liautis
Straipsnelis:: Lie. liauti, šalia liautis, paliauti, la. ļaut ‘leisti, permit, allow’, refl. ļauties ‘liautis, nustoti’, giminiški pr. aulāut ‘mirti’, lie. lavonas, go. lēwjan ‘išduoti’ ir t. t., visi iš bendro supratimo ‘palikti, leisti’ (?).
Šaltinis:: Buck 1949, 982

Antraštė:: liáutis
Straipsnelis:: Patikimos sl. *l’utъ etimologijos kol kas nėra niekas pasiūlęs, o ir šios sl. lyties saitai su kitų ide. kalbų leksemomis tebėra neaiškūs. Pokorno žodyne (plg. Pokorny IEW, 681–683, plg. 655) atskirų šaknų santykiai bei jų atskyrimas viena nuo kitos motyvuojamas menkai. Iš Pokorno pateikiamų visiškai ar iš dalies homoniminių šaknų (pastarosios žodyne išblaškytos) apsiribojame šiomis: 1) *leu-/*lēu- ‘atpjauti, atskirti, palikti, atrišti’; 2) *lēu- ‘palikti, išduoti, nusileisti, nusilpti, palikti, atrišti’; 2) *lēu- ‘palikti, išduoti, nusileisti, nusilpti, nusilpninti’; 3) *lāu- ‘užgrobti, naudotis, mėgautis, paveržti (ką nors iš ko)’ [254]. Manome, kad pamatinė ide. šaknies *leu- reikšmė yra ‘įsigyti, pasisavinti’ ir ‘atskirti, atpjauti, netekti, prarasti’ (šaknies *lāu- galime atsisakyti; smulkiau dėl semantikos ir kt. žr. tekste), plg. pirmąją *leu- reikšmę atspindinčius [sl. *lovъ, *loviti, gr. ἀπο-λαύω ‘mėgautis, gauti naudos’ (→ ‘naudotis’); su pastaruoju gr. veiksmažodžiu etimol. siejasi gr. λῃϊστήρ ‘plėšikas’ (< *lāu̯-istr-, plg. r. лю́тра < *leu-tr- ‘kipšas, velnias’, ληϊστωρ ‘grobis; tai, ko prisigrobta’] bei antrąją reikšmę atitinkančius s. i. lunā́ti, lunṓti ‘atpjauti’, lū́na- ‘tai, kas atpjauta’, lie. liáutis ‘быть отрезанным’ [255] (lùtas ‘trumpų kojų’), toch. A lo, B lau ‘nutolęs, tolimas, atskirtas’, gr. λύω ‘išlaisvinu’, čia priskirtinas lo. luo be ‘išlaisvinti’ dar reiškia ir ‘išpirkti’, ‘užmokėti’, ‘atlyginti (skolą)’. Du ide. *leu- reikšme nusakomi veiksmai gali būti kreipiami į veikėją ar nuo ko, jo naudai ar veikėjas pats ko nors netenka. Tad antroji reikšmė dėsningai kinta ir virsta sąvokomis ‘pasyvumas – atsitraukimas – nusilpimas’, iš kurių atsiranda, susiformuoja reikšmė ‘galas, mirtis’, plg. lie. lavónas ‘negyvėlis’, liavónas, r. dila. лýнуть ‘mirtis, pastipti’, br. лýнуць ‘žūti’, plg. лунá ‘mirtis’ [256]. Dabar galime rekonstruoti ide. šaknį *leu- : *lou- : *lū̆-, kuria pamatuoti visi šiame straipsnyje minėti pavyzdžiai, kurie Pokorno žodyne išskaidyti kur kas. Atskirus, kitose ide. kalbose neužfiksuotus dalykus, kurie mums įdomūs, apie ide. *leu- raidą, matome bl.-sl. kalbose. Šitaip mums svarbus bl.-sl. *lau- ‘mirti’, ‘mirtis’ ir -e-vokalizmo pirminis veiksmažodis *leu-tei, plg. lie. liáuti(s). Lie. veiksmažodis fiksuoja gramatinę autonomiją – ‘nutraukti, sustabdyti, nustoti (ką nors daryti)’ arba ‘liautis, perstoti’, o iš šio veiksmažodžio pasidarytas dalyvis – liáutas puikiai atitinka sl. *l’utъ (ir bl., ir sl. lytys < bl.-sl. *leu-ta-s ‘besibaigiantis, nutrūkstąs’ ir ‘silpstantis’, ‘pats savaime nykstantis’). Dera priminti apie -n-vedinius, plg. lie. liaũnas / liáunas / liaunùs ‘silpnas’, ‘trapus’, ‘švelnus’, ‘minkštas’ /: liáuti/, lie. liaunė́ti, liáuninti : r. dial. люниться ‘vis verkti’, ‘bėdoti’, plg. Гамкрелидзе, Иванов II 510 (čia dar priskiriant alb. letë < *leut- ‘грива’.
Šaltinis:: Топоров 1986 (1988), 254–257

Antraštė:: liáutis
Straipsnelis:: Jeigu Windekensas teisus (žr. Windekens V., Le tokharien confronté avec les autres langues indo-europeenes. Vol. I 1976, 256) lie. liáutis ‘to be cut off’ siedamas su toch. B laur ‘stiebas, mietas, stulpas, kartis’ tada Winterio siūlymas toch. B laur kildinti iš ide. *leEwr gali būti priimtinas.
Šaltinis:: Hilmarsson 1986, 209

Antraštė:: liáutis
Straipsnelis:: lēu-, ləu- ‘palikti; dingti, mirti’ (Walde Pokorny II, 405, Pokorny 682 t.) : (su klaustuku go. lēw ‘proga’, lēwjan ‘mesti, palikti’ ir t. t.); lie. liáuti(s) ‘nustoti’, la. ļaũt ‘leisti’ ir t. t. (Fraenkel LEW), pr. aulaūt ‘mirti’, lie. lavónas ‘Leiche’ (ir t. t.); ukr. livýty ‘palikti’, lívkýj ‘laisvas, palaidas’, č. leviti ‘palengvinti, malšinti’, ‘sumažinti’, levný ‘pigus’, r. dial. luná ‘mirtis’, lúnut’ ‘atlaisvinti’ […], s. sl. vъlovъnъ ‘lėtai’.
Šaltinis:: Merlingen 1978, 63

Antraštė:: liáutis
Reikšmė:: aufhören
Straipsnelis:: Pr. aulāut (turbūt: aulaūt) 43, 3 ‘mirti’ : lie. liáutis, lavónas, la. ļaũt, č. leviti ‘palengvinti (skausmą)’, r. dial. луна ‘mirtis’, go. lēwjan ‘palikti likimo valiai’ ir kt. žr. Walde-Pokorny II, 405 su liter.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 183

Antraštė:: liáutis
Straipsnelis:: La. ļoti ‘labai’ turbūt yra skolinys iš r. ljutyj ‘žiaurus’ (plg. s. sl. ljutě ‘galingas, veržlus’ bei vok. fuchtbar groß ir kt.) ir gali būti laikomas esąs giminiškos šaknis su sl. ljutъ, la. ļauns ‘piktas’; abi pastarosios formos gal yra dalyviai, besiremiantys la., lie. veiksmažodžiu: la. ļaut ‘leisti’, lie. liáutis, plg. vok. ausgelassen (plg. Per Persson O. [BB] XIX 279).
Šaltinis:: Endzelīns DI I, 250

Antraštė:: liáutis
Straipsnelis:: „jotvingių“ łaud ‘laukti’ Z. Zinkevičius skaito *laukt, plg. lie. láukti. Tai patikima, bet svarstymo tvarka reikėtų patikrinti, ar negalima łaud lyginti su ide. *lēu- ‘nachlassen’ (Pokorny I, 682), iš kurios la. ļaut ‘leisti’, lie. liáutis ‘liautis, sustoti’ ir taip pat ‘pasilikti, sustoti vietoje’, kuri lengvai gali duoti perkeltinę reikšmę ‘laukti’.
Šaltinis:: Карулис 1985 (1987), 137

Antraštė:: liáutis
Straipsnelis:: Pr. kalboje veldinys *mer-/mr̥- ‘mirti’ buvo pakeistas žodžiu aulāut ‘numirti’. Tai priešdėlio au- (= sl. u- kaip le. u-bywa, plg. lo. au-ferō ‘paimti’) ir šaknies l’au- (= lie. liáutis ‘nustoti, baigti’, l(i)avónas) vedinys. Šios darybos slaviškas [217] atitikmuo yra č. u-leviti ‘nuraminti, palengvinti’ (taip pat plg. go. lewjan ‘pamesti, palikti’). Iš aulāut su priesaga -sen- padarytas abstraktas aulausennien acc. sg. m. ‘mirtis’.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 217–218

Antraštė:: liáutis
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Mirti. Pr. turi inovaciją: au-laūt ‘nu-mirti’, plg. lie. liáuti(s), la. ļaũtiês ‘nustoti’.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 235

Antraštė:: liáutis
Straipsnelis:: Toch. B laur ‘kartis, sija’ su perl. sg. laursa. Kadangi šio žodžio šaltiniu Couveur, ArOr 1950, XVIII, 130 (kas išplaukia ir iš vertimo „±Pfahl“), be abejo, pagrįstai laiko ide. *leu- ‘atpjauti, atplėšti, atrišti’, tai jis giminiškas su s. i. lunā́ti, lunóti ‘pjaustyti, atskirti’, lū́na- ‘atpjautas, atskirtas’, láva- ‘atpjautas daiktas, nuolauža’, oset. li̊g, lux ‘atpjautas, atskirtas; riekė, nuolauža’, lie. liáutis etc. ir taip pat su toch. AB lu- ‘siųsti’, A lot ‘anga, duobė’, B lyauto ‘anga’, A lyutaṃ ‘±dauba’. Reikia iškelti ide. *lou-r- (priesaga *-ri-?), iš pradžių reiškusį ‘atpjautas daiktas, nuolauža’ (plg. s. i. láva-, oset. li̊g, lux) > ‘pliauska’ etc.
Šaltinis:: Windekens 1976, 256

Antraštė:: liáutis
Straipsnelis:: Toch. A lot ‘anga’, B lyauto ‘skylė, anga’ su: A nom. pl. lotañ, acc. pl. lotas; B acc. sg. lyautai, loc. sg. lyautaiyne. Kaip aš jau buvau pasiūlęs savo Lexique, 1941, 57 šis žodis susijęs su ide. *leu- etc. ‘pjauti, atskirti’ su s. i. lunā́ti, lunóti ‘pjaustyti, atskirti’, lū́na- ‘atpjautas, atskirtas’, láva- ‘atpjautas daiktas, fragmentas, trumas laiko tarpas’, oset. li̊g, lux ‘atskirtas, parverstas; riekė, išvaduoti’, lie. liáuti-s, gr. λύω ‘atrišti, išvaduoti’, lo. solvere ‘ištirpdyti, atskirti, išskirti, perskirti’, etc. ir taip pat su toch. AB lu- ‘siųsti’. Dėl darybos ir dėl reikšmės siunčiu į s. i. kartá- ‘atskyrimas, skirtumas; skylė’, kuris susijęs su s. i. kr̥ntáti ‘pjauti’ ir kuris, be to, paaiškina taip pat toch. A kärtkāl, B kärkkālle ‘kūdra’. Vadinasi, reikia rekonstruoti formą su priesaga *-to- etc.: A lot < ide. *lou-to- (žr. nom. pl. lota-ñ, acc. pl. lota-s), B lyauto (f.) < ide. *lēu-tā (su *-a kamieno perėjimu į toch. B -o kamienus: žr. taip pat B kantwo ‘kalba’ = s. lo. dingua, B skiyo ‘šešėlis’ = gr. σκιᾱ etc., Van Windekens Orbis, XIII, 1964 [266], 281 t.). Taip pat žr. giminiškus toch. žodžius: B laute ‘momentas, periodas’ (< ide. *lou-to- kaip ir A lot) ir A lyutaṃ ‘±dauba’. Naert, Orbis 1965, XIV, 531 t. bei 544, neteisus, bandydamas įžvelgti A lot ir B lyauto) skolinį iš uraliečių kalbų.
Šaltinis:: Windekens 1976, 266–267

Antraštė:: liáutis
Straipsnelis:: Toch. B laute ‘momentas, periodas’. Šio žodžio negalima atskirti nuo toch. A lot ‘anga, duobė’, B lyauto ‘anga’, A lyutaṃ ‘±dauba’, kuris susijęs su ide. *lau- etc. ‘atpjauti, atplėšti, atrišti’ ir su s. i. lunā́ti, lunóti ‘atpjauti, atkirsti’, lū́na- ‘atpjautas, atkirstas’, láva- ‘atpjautas daiktas, nuolauža, trumpas laiko tarpas’, lie. liáuti-s etc. ir taip pat su toch. AB lu- ‘siųsti’. Tuo tarpu kai B lyauto < ide. *lēu-t(ā)- ir A lyutam < ide. *leu-to-, tai toch. A lot reprezentuoja ide. *lou-to-: toch. B laute, kuris yra vyr. g., kilo iš to paties ide. *lou-to-s (nom. sg.). Dėl reikšmės ‘momentas, periodas’ žr. s. i. láva- ‘trumpas laiko tarpas’ ir vok. Abschnitt, kuris tiksliai perteikia toch. B laute. Tas faktas, kad toch. B laute yra susijęs su toch. A lot, B lyauto, A lyutaṃ etc. grupe, prieštarauja Naert, Orbis 1965, XIV, 544 interpretacijai, kuris jį lygina su (féroïen? – J. K.) løta ‘trumpas laiko tarpas, akimirksnis’.
Šaltinis:: Windekens 1976, 256

Antraštė:: liáutis
Straipsnelis:: Postuluojama vieninga ide. šaknis *leu- : *lou-, *lū̆- (jos reprezentantus Pokornas pateikia skyrium: 1) *leu- / *lēu- ‘atpjauti’, ‘atskirti’, ‘palikti’, ‘atrišti’ ir t. t.; 2) *lēu- ‘palikti’, ‘atiduoti’, ‘perleisti’, ‘silpti’ ir t. t.; 3) *lāu- ‘užgrobti’, ‘naudotis’, ‘mėgautis’ [254]). Keliama tokia šių šaknų semantinio ryšio hipotezė: *leu- ‘įgyti’ & ‘netekti’ → 1.1. ‘pripjauti’, ‘pri-skirti’ (į save, sau) → 1.2. ‘užgrobti’, ‘gauti’, ‘plėšti’ (smurto, pelno, prieaugio idėja) → 1.3. ‘mėgautis’, ‘naudotis’ (pasitenkinimo prieaugiu idėja) → 3. ‘mirtis’ (kaip nusilpimo, atsipalaidavimo rezultatas, bet ir potencialiai kaip iki galo privesto smurto, prievartos rezultatas); *leu- ‘įgyti’ & ‘netekti’ → 2.1. ‘at-pjauti’, ‘at-skirti’ (nuo savęs) → 2.2. → ‘palikti’, ‘netekti’ (‘liovimosi, atsisakymo’, ‘perleidimo’ idėja) → 2.3. ‘silpti’, ‘malšinti’ (pasitenkinimo, atsisakymu idėja) → 3. ‘mirtis’ (kaip nusilpimo, atsipalaidavimo rezultatas, bet ir potencialiai kaip iki galo privesto smurto, prievartos rezultatas) Pirmajam semant. ratui atstovauja sl. *lovъ, *loviti, susijęs ir su *l’utъ (*lou̯-os : *leu-t-os) ir kt.; antrajam – s. i. lunā́ti, lunṓti ‘atpjauti’, lū́na- ‘kas atpjauta’, láva- ‘atraiža’ (: r. лов ir pan.!), lie. liáutis ‘būti atrėžtam’ (lùtas ‘trumpakojis’), toch. A lo, B lau ‘nutolęs, atskirtas’, gr. λύω ‘išlaisvinti’ ir kt. [255–256]. Slavų ir baltų pavyzdžiai fiksuoja svarbius ide. *leu- raidos momentus; ypač įdomus bl.-sl. *lau- ‘mirti’, ‘mirtis’ ir pirminis (su vokalizmu -l-) veiksmažodis *leu-tei, plg. lie. liáuti(s). Lie. veiksmažodis fiksuoja ir gramatinę antonimiją – ‘baigti (ką)’ ar ‘nustoti’, o jo dalyvinę forma – liáutas atitinka sl. l’utъ; abu jie kilę iš vieno šaltinio – bl.-sl. *leu-ta-s, sąlygiškai ‘nustojantis’, ‘baigiantis ką’ ir ‘silpstantis’, ‘pats nykstantis’ (paminėtini ir dariniai su -n-; plg. lie. liaũnas / liáunas, liaunùs ‘trapus, švelnus’ /: liáuti/; taip pat liaunė́ti, liáuninti : r. dial. люниться ‘verkti, liūdėti’. Lie. liáuti(s) ‘nustoti, baigti’ dar gretinamas su go. lēwjan, kuris šalia pagr. reikšmės dar turi ‘perleidimo’ (‘überlassen’) reikšmę; la. ļaũt ‘leisti’ (kaip nuolaidos rezultatas), č. leviti ‘palengvinti’, u-leviti, ukr. лівити ‘silpti’, ‘mažėti’ ir kt.
Šaltinis:: Топоров 1986 (1988), 255–257

Antraštė:: liáutis
Straipsnelis:: [Aptariamas prūsų Enchiridione pasitaikantis rašybos klaidų tipas: gretimų balsių sukeitimas vietomis.] Pr. aulausins III ʻумершихʼ, aulausē ʻумершаяʼ (skaitytina <aulaus-e[n]>, kur <laus> leidžia matyti sinkopuotą *lavus-) postuluotinas šakninis kirtis: /auláusins/, /auláusen/, kuris vedamas iš */aulá:vusins/ ir */aulá:vusen/, gretintini su lie. pa-lióvus-ius, pa-lióvus-i.
Šaltinis:: Смочиньский 1997 (1998), 259

Antraštė:: liáutis
Reikšmė:: to stop
Straipsnelis:: [Aptariama ide. dvibalsio *eu raida baltų ir slavų kalbose, veikiausiai *eu > *ou̯/V, *i̯ou/C. Prūsų kalbos duomenys patvirtina *eu > *ou̯/V, bet *eu > *i̯ou/C vyko tik katekizmų, o ne Elbingo žodynėlio kalboje. Pvz.:] pr. aulāut ‘to die’, aulauuns (plg. aulawns I, aulauns II, III) ‘dead’ (K) : lie. liáutis ‘to stop’. Galimas o-laipsnis.
Šaltinis:: Derksen 2010, 39

Antraštė:: liáutis
Reikšmė:: aufhören
Straipsnelis:: Go. lews* ‘Gelegenheit, Veranlassung’ veikiausiai yra nomen postverbale iš veiksm. go. lewjan ‘verraten’, plg. lie. liáutis ‘aufhören’, la. l̡aũt ‘erlauben, zulassen’ (ide. *leh₁-).
Šaltinis:: Casaretto 2004, 61