Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: likti, lieku, ūdra, praraja, lėkti, lekia.

Antraštė:

lìkti, liekù

Reikšmė:

bleiben, übrig bleiben, zurückbleiben, zurücklassen, übrig lassen

Straipsnelis:

Germ. leihw-a- ‘(pa)skolinti (kam ką)’, leihen (go. leihwan ‘paskolinti, skolintis; sich borgen’, s. ang. līon ‘t. p.’, ags. līhan ‘išnuomoti, verleihen’, s. v. a. līhan ‘leihen, skolinti’, v. v. a. lihen) [327], be jokios abejonės, remiasi bendraide. veiksmažodžiu leiqᵘ̯- ‘überlassen, palikti’ šaknimi, kuri germanų kalbose vartojama kaip atematinė arba esamajame laike gauna infiksą. Kadangi minėtose kalbose abu dariniai fonetiškai sutapo, tai išskirti pamatinės lyties formos negalime. Didesnė tikimybė, kad remtasi vis dėlto tematiniu esamojo laiko kamienu, nes germanų kalbose šis tipas buvo apibendrintas. Be to, kur fonetiškai lauktinas praes. kamienas su infiksu, regime tematinį darinį. Germanų kalbose reikšmė susiaurėjo į ‘leihen, skolinti’ (kitose kalbose taip pat yra šiokių tokių šios reikšmės pėdsakų), plg. lo. linquō ‘palikti, hinterlassen, überlassen, aufgeben’; dėl germ. reikšmės, plg. reliquor, -ari ‘būti skolingam (pinigų), verschuldet sein’, s. air. leicim ‘palieku, lasse’ (taisyklingas ī-veiksmažodis), air- taip pat ‘skolinti, leihen’, lie. liekù, lìkti ‘bleiben, übrig bleiben, zurückbleiben’, tr. ‘zurücklassen, übrig lassen’, s. bažn. sl. otъ-lëkъ ‘liekana, das Übrige, Rest’, gr. λείπω (λιμπάνω) ‘išeinu, nykstu, gehe aus, schwinde’, med. ‘atsilieku, bleibe zurück’, tr. ‘palieku, lasse, verlasse, lasse zurück’, aor. ἓλιπον, s. i. riṇákti ‘apleidžia, palieka, gibt auf, läßt frei’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 327–328