Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sėkmė, lobėti, trimšterti, pašlovintas, kriaunis.

Antraštė:

sėkmė̃

Straipsnelis:

Toch. A suk ‘laimė; (nelinksniuojamas būdvardis) juokingas, įdomus, malonus’, B sakw, sak ‘laimė, malonumas’ su formomis: A instr. sg. sukyo, loc. sg. sukaṃ, nom.-acc. pl. sukuntu ir skuntu; B gen. sg. skwantse, perl. sg. saksa, nom.-acc. pl. skwanma; būdvardinis vedinys A sukaṣiññ-, B skwaññ- ‘jaustis laimingu’. Jau Toch. Gr. (1931) 98 nagrinėjama ir įrodoma, kad B forma sakw < *säkw- yra senesnė už A formą suk, kuri taip pat (A) kilo iš *säkw- su Umliautu *w iš *ä, o po to w iškrito. Vadinasi, negalima A suk nagrinėti arba kaip giminiško su s. i. sukhá- ‘malonus, juokingas, laimingas; (daikt.) malonumas, laimė, džiaugsmas’ (Pisani, Rend. 75, 2 (1941–1942) 2 ir toliau; dėl s. i. sukhá- kilmės dabar žr. Mayrhofer, EWAltind. III (1972) 480 ir toliau), arba kaip skolinio iš to paties s. i. sukha- (Kr.-Th., Elem. I (1960) 50 ir Th.-Kr., Elem (1964) 155 ir 252). Jau savo Lexique (1941) 113 aš A suk, B sakw, sak susiejau su ide. *seqʷ- ‘eiti paskui, lydėti’, ypač pabrėždamas artimumą lo. secundus ‘palankus’, res secundae ‘gerovė, laimė’, prie kurių galima pridėti tos pačios šaknies lie. sėkmė ‘Folge, Erfolg’, la. sekme ‘Gedeiken, Erfolg’; plg. Van Windekens, Orbis 11 (1962) 184 ir toliau; 18 (1969) 493 ir 505 ir toliau. Šiomis aplinkybėmis aš siūliau A suk, B sakw (prieš balsį taip pat säkw bei säku prieš balsį [u neskiemeninis]), sak (analogiška forma padaryta iš formos kaip, pvz., B perl. sg. saksa < supaprastintos *sakwsa arba < *sakusa, atvirame skiemenyje iškritus u) aiškinti kildinant iš ide. formos *sqʷ-n̥; dėl *sqʷ- greta *seqʷ- žr. gr. σπέσϑαι, σπόμενος, s. i. ā́skra- ‘sujungtas’ ir galbūt taip pat toch. A säk- ‘eiti paskui (?)’. Kadangi tiktai vienskiemenėje formoje *sqʷn̥ galūnė *-n̥ turėjo būti išsaugota (žr. analogišką atvejį A tkaṃ, B keṃ ‘žemė ir t.t.’ = gr. χϑών, ir t.t.), tai iš tikrųjų reikia iškelti ide. dviskiemenę formą *sə₂qʷn̥, kurioje *-n̥ turėjo išnykti (be to A säk- galima ne vienintelė sqʷ-; taip pat galima galvoti apie sə₂qʷ-. Žodžio viduryje *n̥, kuris davė toch. än, B gen. sg. skwantse < *skwäntse ir B nom.-acc. pl. skwanma < *skwänma (forma patyrusi B dgs. -nma < *-mna įtaką) buvo išsaugota. Jo pėdsaką randame A nom.-acc. pl. formoje sukuntu < *sukäntu, kur pasireiškia perėjimas į -nt- kamieną (žr. gr. ὀνόματα tipą) ir kur ä(n) išvirto į u(n) dėl pirmojo skiemens balsio įtakos. Reikia skirti A suk, B sakw ir t.t. ir toch. A sākär ‘laimingas’ (žr. šį žodį).

Šaltinis:

Windekens 1976, 444