Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: mėnas, slunė, dėsli, brandė, mastieguoti, ežgys, rūmas, blukė, kojinė, įteigti, karbėti, dryžti, gobšus, viskėti, žultis, šankus, klėbys.

Rezultatai

Antraštė:: mė́nas
Straipsnelis:: Trm. (pvz., Tverečiaus) ir s. lie. mė́nesis, mė́nasis galūnė -is tarmėse suvokta kaip sl. ir bl. įvardžiuotinių būdvardžių ir daiktavardžių priesaga *-i̯o (tarp pavyzdžių O. nurodo ir subst.: r. соловей < *solvь-jь : pr. sakowis, bulg. trm. мравей ‘муравей’ < *morvь-jь : s.-kr. mrȃv, s. sl. *morvь), todėl iš tariamo įvardžiuotinio mė́nas-is išlukštentas „pirminis“ žodis mė́nas; čia dar galėjęs turėti įtakos senasis *debas, gen. *debeses ‘dangus’ (dėl *debas galėjęs atsirasti ir variantas mė́nas-is su a vietoj e).
Šaltinis:: Отрембский 1972, 190

Antraštė:: ménas
Reikšmė:: Monat
Straipsnelis:: [Lie. ir alb. žodžiai, liudijantys šių kalbų leksikos ryšius, ieškotini pirmykštės žemdirbystės, gyvulininkystės bei medžio apdirbimo terminijoje:] alb. muaj ‘Monat’ : lie. ménas ‘Monat’, la. menes ‘Mond, Monat’. Alb. lytis remiasi *mēn, o pastaroji prolytė gali būti kilusi iš *mēn(os) ar iš *mēn(es) arba ir iš *mēns. Priesagos -os, -es sutapo alb. kalboje dar iki romėniškųjų laikų. Alb. muaj santykis su prolyte *mēns kaip ir alb. thuaj ‘sprich’ su *kēns. Jeigu alb. muaj < *mēnos, tada alb. lytis būtų gana artima bl. atitikmeniui. Tačiau galime alb. muaj, trm. muej kildinti ir iš *mēnot-, plg. Jokl N., Wörter und Sachen, XII, 1929) 81 t.
Šaltinis:: Jokl 1963, 150

Antraštė:: mė́nas
Reikšmė:: mėnulis
Straipsnelis:: S. air. mí m., vėliau f. ‘mėnuo’, in mí, gen. sg. mís, dat. sg. mís; vediniai: mísach ‘mėnesinis’ ir místae ‘id.’. Tas pats žodis britų kalbose: valų mis m. ‘mėnuo’, v. kornų mis, bret. miz m. Tai senas ide. žodis, išsaugotas daugelyje kalbų; iš pradžių jis taip pat žymėjo tiek mėnulį, tiek mėnesį, tačiau specializavęsis šioje pastarojoje reikšmėje (mėnuliui pavadinti airių k. žr. escae). – Forma esanti konsonantinio kamieno tipo *mēns-, iš kur lo. mēnsis, arm. amis, gen. amsoy, gr. jon. μείς (gen. eol. μῆννος), μήν Atikos tarmėje. Supaprastinta forma pasirodo indų-iranėnų kalbose (s. i. mās- ir māsa- m., av. māh-) ir slavų kalbose (s. sl. měsęcĭ ‘mėnesis’ ir ‘mėnulis’, Berneker SEW II 51). Šiek tiek skirtinga grupė, kamienas be s *mēn- yra reprezentuojama germ. kalbose (go. mena, s. isl. máni, s. ang. móna, s. v. a. mâno) bei baltų kalbose (lie. mė́nas). Jis reiškia tik ‘mėnulis’. Walde-Pokorny, II 271, Pokorny IEW, 731 t.
Šaltinis:: Vendryes LEJA, m46

Antraštė:: mẽnas
Reikšmė:: prisiminimas
Straipsnelis:: Gr. μέμονα ‘prisiminti’, μένος neutr. ‘galia, jėga’ […]. Perfektas μέμονα forma tiksliai atliepia lo. meminī, germ. k. turima be reduplikacijos go. man ‘galvoti, manyti’ su gaman ‘prisiminti’, nulinį vokalizmą turi go. pl. mun-um. Veiksmažodinis būdvardis su -τος, žr. αὐτόματος, ἠλέματος. s-kamienas n. μένος turi tikslų atitikmenį s. i. mánas n., av. manah- n. Dūrinyje δυσμενής ‘priešiškas’ atliepia s. i. durmanas- ‘sujaudintas’, av. dušmanah- ‘priešas’. Iš antroponimų av. Haxāmaniš, žr. s. u. Ἀχαιμένης. Egzistuoja kiti vardažodinės darybos tipai, būtent -ti- kamienas, *mn̥ti-, lo. mens f. (antrinis mentiō), s. i. mati- f., lie. mintìs, atmintìs, germ., pvz., go. gamunds, s. sl. pamętĭ ‘atmintis’. Tačiau lie. mẽnas ‘prisiminimas’ yra padarytas iš menù.
Šaltinis:: Chantraine DEG, III, 685

Antraštė:: mė́nas
Straipsnelis:: Žodis mė́nuo lietuvių kalbos tarmėse turi daugybę variantų: mė́nuo, mė́nas, mė́nis, mė́nis, mėnùlis, mėnẽlis, mėnùtis, mėnužis, mė́nesis, mėnesìs, mė́nasis, mė́nastis, menesỹs, gal ir dar vienas kitas. Kartais po kelis variantus būna net toje pačioje šnektoje, antai Dieveniškių apylinkėse užrašyta: mė́nuo, mė́nas, mėnùlis, mėnẽlis, mė́nesis, mėnesìs, mėnesỹs. Ne visur daromas aiškus skirtumas tarp dangaus kūno ir metų laiko reikšmių. Matyt, bent dalis pavadinimo variantų išliko dar iš tų laikų, kai lietuviai buvo gamtmeldžiai ir garbino mėnulio dievybę.
Šaltinis:: Zinkevičius 2009c, 378

Antraštė:: mė́nas
Straipsnelis:: J. Kazlauskas teigia s kamieno žodžio mė́nuo vienaskaitos nominatyvą buvus bl. *mēnos, remdamasis paliudyta forma mė́nas ir lygindamas ją su lie. véidas, kurį kildina iš s kamieno *u̯eid-os (plg. gr. [ϝ]ειδος ‘shape’), ir lie. sriautas ‘stream’ (< *sréut-os, plg. s. i. srótas- ‘id.’) (Kazlauskas 1968: 285). „Proterokinetio“ *méh₁n-os / *-és- egzistavimo indoeuropiečių kalbose nepatvirtina jokie kiti duomenys, ir panašiau, kad nom. sg. mėnas yra antrinis darinys.
Šaltinis:: Vijūnas 2009, 167