Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: magulas, dausa, lunka, gluma, duba, austra, palios, romyti.

Rezultatai

Antraštė:: mãgulas
Reikšmė:: viel, zahlreich
Straipsnelis:: [Iš visų rumuniškų žodžių su didesne ar mažesne tikimybe priskiriamų rumunų kalbos dakiškam substratui, mes pasirinkome žodžius, turinčius paraleles slavų (kartais baltų ir, suprantama, kitose ide. – pirmiausia albanų) kalbose. Daliai šių žodžių kai kurie tyrinėtojai priskyrė s. sl. (s. bulg.) įtaką rumunų kalbai, nors iš pat pradžių jie pripažino fonetinius (iš dalies ir semantinius) tokios interpretacijos sunkumus.] Rum. mắgură (ir măgúră) ‘didelė kalva; kalnas’, s. rum. măgúră tiksliai atitinka alb. magulë ‘kalva (psn.)’, kuri pateikia ir variantą gamulë ‘žemės arba žolės krova’, dėl to buvo interpretuojamas kaip autochtoninis trakų-dakų (žr. Gr. Bríncus [...], Rosetti [...], Poghirc [...], iš rum. ar iš s. rum. [kilo] gr. μαγούλα, μογούλα). Bendraslaviškas atitikmuo – mogyla, kurį sunkiai galima interpretuoti kaip rumunų ar albanų žodžio šaltinį, yra kilęs iš bendraslaviško *măgūla (nors galėjo būti ir *mogula) išvirto į mogyla gerokai anksčiau prieš slavų-rumunų ir slavų-albanų kontaktus – dar iki atvirų skiemenų dėsnio [11 išn.: Apie ă > o bei ū > y žr. Бернштейн, Очерк, 143–147, 176–177 (Gramatica, 131–134, 160–161)], nors V. Georgijevas bandė įrodyti atvirkščiai [12 išn.: L’origine des termes roumaines măgură et pîrîu, Omagiu lui Al. Rosetti, Bucureşti, 1965, 587–290; Вокалната система в развоя на славянските езици, София, 1964, 55]. Tai sunkiau išspręsti todėl, kad dar nebuvo nustatyti aiškūs atitikmenys kitose ide. kalbose (žr. Berneker SEW I, 68–69; Фасмер ЭСРЯ I, 638–639; Meyer, 118–119); ar galima jį sugretinti su lie. mãgulas ‘viel, zahlreich’, padarytą su augmentine priesaga -l-? (žr. Fraenkel LEW, 395, s. v. magė́ti ‘gefallen, angenehm sein, in die Augen stechen’). Prieš rum. žodžio kaip skolinio iš s. sl. (s. bulg.) aiškinimą kalba jo paplitimas kalnuotose vietovėse bei konkreti reikšmė, iš dalies besiskirianti moghilă (> movilă) ‘kalva; kauburys, krūva’, kuris prasiskverbė į rumunų kalbą iš slavų-bulgarų tarmių po XI a. (plg. bulg могила) [13 išn.: Žr. diskusiją dėl Č. Poghirco pranešimo Actes, IV, 765–768, ypač D. Slušauskio pasisakymą (769–770)], o taip pat rumunų piemenų dėka kaip toponiminį pavadinimą jo paplitimą ukrainiečių, slovakų bei bulgarų srityse (žr. E. Vrabic, RS, XIV, 1967, 159; Silvia Niţă Armas ir kt., RS, XVI, 1968, 90).
Šaltinis:: Михаила 1974, 288

Antraštė:: mãgulas
Reikšmė:: gausus
Straipsnelis:: [Straipsnyje apžvelgiami kentum elementai slavų kalbose. Remiamais rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais]. Bendrosios slavų formoms mogǫ, *mokti ‘galėti’, *moktь ‘galia’ paaiškinti [70] Pokorny IEW, rekonstruoja *mag̑h-. Jis skiria keturias skirtingas ide. šaknis, prie kurių atitinkama medžiaga gali būti prijungiama: *magh- : *māgh- ‘mokėjimas, galėjimas, padėti’, *magh-ti ‘galia’ (Pokorny IEW, 695), prie kurių s. i. maghá- ‘galia, jėga, turtas, dovana’, iran. magu-: s. pers. magus ‘burtininkas’, gr. μήχος n. ‘pagalbinė priemonė’, go. mag = ang. may, mahts ‘galia’ etc., lie. mãgulas ‘gausus’, s. sl. mogǫ etc., moštь = go. mahts.
Šaltinis:: Gołąb 1972, 70–71

Antraštė:: mãgulas
Reikšmė:: daug, gausus
Straipsnelis:: Toch. A māk, B māka adj. ir adv. ‘daug, skaitlingas, didelis, gausus, labai’ su formomis: A gen. sg. mākis (s.), acc. sg. f. mākāṃ, B com. mākampa, gen. makāṃts, makā- dūrinyje makā- dūrinyje makā-y(ä)kne ‘iš daugelio būdų’. Šis žodis turi daug aiškinimų: Meillet\'as, jį lygino su gr. μέγας etc. ‘didelis’; Krause – su gr. μακρός ‘ilgas’; Benveniste, Hittite et indo-européen, 1962, 111t., kildina iš ide. *meq- ‘gausus’, kuris skiriasi nuo ide. *meg’(h)- ‘didelis’ (gr. μέγας etc.) ir kurį reprezentuoja taip pat het. mekki-; van Brock, KZ 1971, LXXXV, 289t., iškelia ide. *menegh- ir lygina su go. manags ‘skaitlingas, gausus’. Tačiau prieš visas šias hipotezes reikia iškelti rimtą fonetinę ir/arba semantinę išlygą: *meg̑(h)-, *meq- ir *menegh- neįmanomi, nes balsis ā toch. A māk, B māka žodžiuose pasidaro aiškus tik kildinant jį iš ide. *ā̆, *ə₁ arba *ō; reikšmė ‘daug, gausus’ yra tokia kaip het. mekki-, go. manags etc. Taigi ne tik semantiniu, bet ir fonetiniu požiūriu toch. būdvardis-prieveiksmis neginčijamą aiškinimą gauna tik tada, jei jį gretiname su lie. būdvardžiu, turinčiu augmentinę priesagą -l-, mãgulas ‘daug, gausus’ (plg. Fraenkel LEW, 395), kuris susijęs su s. sl. mogǫ ‘galėti’, go. mahts ‘jėga, galia’, gr. μῆχος, dor. μᾶχος ‘naudingas, apsaugantis’ etc. < ide. *magh-, *māgh-. Senasis *mākā (dėl -ā plg. B makā-y(ä)kne) pavirtęs į A māk ir B māka gali būti nagrinėjamas arba kaip neutrum pl., arba kaip f. sg. su *-ā (*mā̆ghā s. ‘*jėga, galia, masė, daugybė’): abi formos toch. kalbose turėjo būti reprezentuojamos vienodai.
Šaltinis:: Windekens 1976, 283

Antraštė:: mãgulas
Straipsnelis:: Alb. mund ‘galėti; nugalėti’, s’mund ‘aš negaluoju’, mundem ‘galėti, kovoti’, mundój ‘kankinti, bausti’, mundím m. ‘bausmė, kančia’ turi būti atskirtas nuo go. mundrei ‘taikinys, tikslas’, s. sl. mǫdru ‘išmintingas’ ir t. t. grupės. Alb. sëmunë, sëmurë ‘sergantis’ tiesiogine reikšme ‘bejėgis’ rodo, kad pirminė forma yra mun ir kad -d yra grynai tik fonetinis reiškinys. Formos pagrindas *munnō priklauso go. mag ‘galia’, vok. Macht, s. sl. mogu, [lie. mãgulas] ir t. t., arba su gr. μόγος ‘darbas, sunkus darbas, pastanga, kančia’, μογεῖν ‘stengtis, kentėti’, la. smags, smagrs ‘sunkus, švarus’, lie. smagus ‘sunkus nešti arba traukti’ grupei. [?]
Šaltinis:: Çabej 1964c, 44–45

Antraštė:: mãgulas
Reikšmė:: daugus
Straipsnelis:: Lie. kalboje vos keletas *-lo- priesagos darinių, pvz., mãgulas ‘daugus’ Kos 32 (Vkš); K. Būg (LKŽ VII 731), plg. lie. magė́ti, mė́gti, la. mêgt ‘galėti, tikti, būti įpratusiam’, s. sl. mogǫ, go. mag ‘gali’ (Fraenkel LEW 395 ir lit.).
Šaltinis:: Ambrazas 2006, 27