Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: matas, lokys, alka.

Antraštė:

mãtas

Reikšmė:

Mass

Straipsnelis:

E. Fraenkelis savo žodyne (p. 414) s. v. mãtas nepamini v. ž. Mat ‘t. p.’, todėl neatsižvelgiama į galimus (t. y. patikimus) skolinius iš ten.

Šaltinis:

Senn 1958, 599

Antraštė:

mãtas

Reikšmė:

matavimo vienetas

Straipsnelis:

Endzelyno nuomone, la. mats ‘plaukas’ galima sieti su veiksmažodžiu mest ‘mesti’, r. мотать ir s. sl. мести. Sieti galima, bet ryšys gana tolimas. [98] La. mats formaliai siejasi su lie. mãtas ‘matavimo vienetas’, r. метить ‘pažymėti skiriamąjį ženklą ant ko nors’, s. i. mā́ti, mimā́ti ‘measures’, mati- f. ‘measure, accurate knowledge, evidence’, miti- f. ‘measuring, measure; weight, accurate knowledge, evidence’, alb. mat ‘(iš)matuoju’, matë ‘matas’. Jų kamienas sijeamas su ide. *mē-, *m-e-t- ‘pažymėti, matuoti, išmatuoti’, *mē-ti- ‘matas’. Kita šio la. žodžio reikšmė, kurią Endzelynas siejo su lie. matas. La. trm. yra mata = meta, plg. lie. metas ‘amžius’. Matas → kūno dalis, kaip matavimo vienetas, plg. s. i. māti- ‘a particular part of the body’. Žmogaus plaukas, gyvulio šerys – pats mažiausias ilgio vienetas – latviams buvo seniai žinomas. [98] Atrodytų, reikšmės kitimas vyko jau s. i. kalboje: ‘mažiausias matavimo vienetas’ → ‘plaukas’. Pvz., s. i. matkuṇaḥ ‘a beardless man’, pirmąją žodžio dalį mat- galima sieti su la. mats ‘plaukas’. Taigi pirminė šio žodžio reikšmė galėtų būti ‘tas, kas nukirptais plaukais (skusta barzda)’ → ‘be plaukų (be barzdos)’. S. i. mat- : māt- galima sieti su gr. μέτρον ‘matas’ : μητρα ‘lauko matas’.

Šaltinis:

Карулис 1981, 99–100

Antraštė:

mãtas

Straipsnelis:

žr. matuoti

Šaltinis:

Seebold 1970, 353–354

Antraštė:

mãtas

Reikšmė:

matavimo priemonė

Straipsnelis:

žr. matus

Šaltinis:

Vanags 1994, 36