Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: mausti, miltai, antuka, kristi, garma, stova.

Antraštė:

mausti

Straipsnelis:

žr. mąslus

Šaltinis:

Топоров 1963a, 5–13

Antraštė:

maũsti

Straipsnelis:

Toch. B maune ‘godumas, įkvėpimas; painaiva’ su acc. sg. mauṃ. Šio žodžio negalima atskirti nuo lie. maudžiù, maũsti, č. mdlíti po čem ‘nech etwas schmachten, sich nach etw. sehnen’ (dėl šių baltų-slavų žodžių giminystės, plg. Fraenkel LEW, 420, atmetant kitus, kritikos neišlaikančius, gretinimus). Toch. forma, kurioje nėra dantinio priebalsio jokio pėdsako, rodo ide. *moud- arba *maud- etc. su prieš *n iškritusius *d *moudn- arba *maudn-. Priesagą reikia kildinti iš *-no-: acc. sg. formai įtakos turėjo tokie atvejai: B arañce (nom. sg.) : arañc (acc. sg. ‘širdis’, B keksteñe : kektseñ ‘kūnas’, B ytārye : ytāri ‘kelias’ etc.

Šaltinis:

Windekens 1976, 282

Antraštė:

maũsti

Straipsnelis:

[Aptariama semantinė būdvardžių motyvacija slavų kalbose.] Lie. maũsti, maũdžia šalia gr. mydáein, la. mudēt, kilusių iš šaknies *mau-ro- : *m(a)u-d- (Pokorny 1959, 701) ‘niejasny, niewyraźny’, gretintinas su prasl. *mъdьlъ ‘słaby’, ‘niewyraźny, nieokreślony’; ‘mdły, bez smaku’ (dar plg. ru. médlit‘ < prasl. *mъdliti ‘osłabiać’), kuris yra derivatas iš prasl. *mъděti, kurio rekonstrukcija remiasi plačia rytų slavų medžiaga, nors jis ir neturi aiškios etimologijos.

Šaltinis:

Jakubowicz 2003, 406-407

Antraštė:

maũsti

Straipsnelis:

žr. mauda

Šaltinis:

Gliwa 2002b, 30–31