Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: mekenti, urkioti, sausas, nuogas, baltoji, galas, klumokas, bėgas, tapūžos, gamuoti, gyvas, spiesti, kankarožis, verbalkis, pleiskane, šaltinis, švebelda, prusnos, kerti, paklostyti, kūtis, ristas, virgti, sūnus, deivoti, augonas, šiaurus, plukti, atida, ėdrus, laiškenis, laigyti, kiaugždas, skujis, blūzgėti, blūzga, atlamoti, padoriai, klaukti, bocinas, gundinti.

Antraštė:

mekénti

Straipsnelis:

žr. meklys

Šaltinis:

Solta 1970, 74

Antraštė:

mekenù

Straipsnelis:

S. air. meigel f. ‘bliovimas, mekenimas, baubimas, kniaukimas’; taip pat meiglech, mēclech su variantais méilech bei meigeallach (dat. sg. méiligh ir meigeallaigh). Iš kur ir veiksmažodis meiglid, co ro meglestar in bocc ‘ožys bliovė’. [m28] Gretinama su lo. micciō ‘bliaunu (kalbant apie ožį)’, vok. meckern ‘bliauti’, lie. mekenù, gr. μηκάομαι ‘bliaunu’. Tačiau kalba eina apie onomatopėją, kuri galėjo būti sudaryta ar pakeista kiekvienoje kalboje atskirai. Daiktavardžiai (s. i. mékhaḥ ‘ožys’, arm. makhi ‘avinas’ ir t. t.) padaryti tuo pačiu būdu.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, m28–m29

Antraštė:

makénti

Reikšmė:

stammeln

Straipsnelis:

Pr. mixkai (adv.) 19, 13 ‘vokiškai’ neturi patikimos etimologijos. Piersonas bei Bezzenbergeris (žr. Trautmann 1910, 379) šį pr. žodį sieja su lie. mekénti; Gerullis AfslPh XL 156 – su lie. trm. mìksyti ‘stammeln, mikčioti (apie vaikus)’ (mixkai < *miksiskai) [pateikti ir kiti aiškinimai]. Galbūt *mikiskai arba *mīkiskai < *mēkiskai remiasi kokiu nors *miḱus ar *mīḱus < *mēḱus ‘kardu apsiginklavęs’, kuris savo ruožtu būtų iš sl. ar germ. kalbų gautas kardo pavadinimas (sl. *mьčь arba go. acc. mēki; pr. kalabian galėjo būti ne vienintelis kardo pavadinimas).

Šaltinis:

Endzelīns DI, IV (2), 261

Antraštė:

mekénti

Straipsnelis:

Gr. μηκάομαι vėlyvas ‘bliauti’ […]. Šis žodis gretinamas su onomatopėja μη (mē). Kitų ide. kalbų žodžiai, su kuriais galika lyginti: s. i. makamakāyate ‘bliauti’, meka- m. ‘ožys’ (Lex.), arm. mak’i ‘avinas’, lie. mekenù, -énti, r. mekaty ‘bliauti’, v. v. a. meckatzen ‘bliauti’, mecke ‘ožys’; lo. micciō rodo kitą balsį.

Šaltinis:

Chantraine DEG, III, 693